Ar apverkti dar rūpi kam nors?
Bet argi svarbu kas beliko
Ant žemės kietos ir niūrios,
Kaip ir tu apdaužytos likimo?
O tu spurdi, verki per miegus,
Gal už nuodėmę seną meldiesi,
O gal tik ištirpsti pamažu
Ir apsimeti esanti niekas.
Apsimeskim buvus tave kažkada kažkuo, o ne slieku,
Ne tuo kuris minta purvu ir be vargo pakyla to paties savo vargano kūno nuspriegtas.
Apsimeskim, kad turėjai daugiau ką nei kūną ir kad siela tavoji jei buvo, supuvo.
YOU ARE READING
Istorija apie tai, kaip tu numiršti
Truyện NgắnIr nebelieka oro plaučiuose, Tik tumulai senų melų. Pulsuoja suvežėjusios ląstelės, Krauju sušvinkusiu prieš tūkstančius dienų. Turbūt anksčiau net, nei mini save užgimus. Sergi liga kartėlio ir puvimo. Lyg kvepalų brangiausių aromatas, Seki...
