Nuosavybė

2dalis

Arijos dienoraštis
Nebeatlaikiau to kas vyko mano galvoje. To skausmo.... Įniršio.... Liūdesio.... Viskas tiesiog kunkuliavo mano viduje ir galvoje. Greit užsidėjau savo mėgstamus sportbačiukus ir išbėgau is namų. Man buvo skaudu... Ir sunku.... Aš viskuom visad turėdavau rūpintis nes mamai galvoje tik tėvas ir mes jai mažiausiai rūpėdavome. Brolis...tas Šiknius.... Jis visad keldavo prieš mane ranka jei labai rimtai susipykstam arba apsižiodžiaudavome. Dažnai man kildavo klausimas : Ar aš čia vienintelė normali? Ar kam nors be manęs rūpi šeima? Brolis vis dingdavo (kaip ir šįkartą. Susipykom ir dingo it į vandenį) o mamai....Mamai galvoje tik tėvas...
Turėdavau vieną vietelę kuri tarsi būdavo man kaip šeima. Žinau,skamba keistai,bet toje vietoje jausdavausi šiltai,nors ir pūsdavo šalčiausi vėjai,jaukiai,maloniai,laisvai... Visai kaip šeima. Tik ten kartu su dienoraščiu ir muzika galiu pasislėpti nuo kasdieninių rūpeščių. Ši vieta saugo mano paslaptis,ašaras ir džiaugsmus, todel kai tik pasijusdavau blogiau viską metusi lėkdavau ten. Taip pat kaip ir dabar. Aš einu ten nes niekas manęs neras ir galėsiu išsiverkti.Prisėdau prie mėgstamo suolelio. Kiek čia prisiminimų... Ant suolelio dar matosi mūsų išraižytas užrašas "A&A4Ever" Negalėjau nenusišypsoti.Staiga pajutau kad kažkas šalia manęs prisėdo ir pažvelgiau į žmogų. Ten buvo Alison :
-Labas....Ka tu čia veiki?Kažkas nutiko...?Aš maniau...Kad tu šią vietą pamiršai..
-Sveika.. Aš... Aš.... Aš tiesiog norėjau čia pabūt-šyptelėjau kuo įtikinamesne šypsena.
-Nemeluok. Aš žinau tave. Su mama susipykai?
Atsidusau. Ji žino mane geriau nei aš pati save.
-Taip susipykau su mama....-atsidusau
-Sakiau. - ji apkabina mane stipriau-Mažulel viskas bus gerai...Jūs pykstatės...Susitaikot..Toks jau tas gyvenimas. Dėl ko susipykot?
-Ji... Ji visus 17 metų tylėjo ir nesakė,kad mūsų tėvas yra gyvas. Jis pasakė,kad mes jam darysim gėda ir paliko....
-Žinai ką? Tavo tėvas yra tikras pimpis.
Aš nusijuokiau.Ji žino kaip mane pralinksmint
-Žinai...Tu teisi.
-Žinai ką?Einam pas mane. Užteks tau čia šalti. Dar sušalsi ir susirgsi...Jeigu ką tavo mama neprieštaraus...manau. Pasidarysim mergaičių vakarą. Ką manai?
Šyptelėjusi linkteliu. Ji tikrai žino ko man reikia.

RYTAS
Aš prabudau nuo galvos skausmo,bet didelės problemos nėra. Nuėjau į virtuve ir pasiėmiau vaistų. Išgėrusi įpyliau vandens ir atnešus į jos kambarį padėjau stiklinę su vandeniu ant jos stalo.O šalia jos vaistus. Pažiūrėjau kaip ji miega.Ji atrodo kaip tikra miegančioji gražuolė, bet kiekvienoje pasakoje yra piktadarys.Išsiviepiau grinčo šypsenėle.Nubėgau į vonią ir pripyliau į kibirą ledinio vandens, o,kad būtų dar šalčiau primečiau daug ledukų. Slinkau link jos ir stengiausi nenusijuokt. Priėjau ir BAAAMMM!!!Užpyliau viską iš karto! Aš leipau juokais, o ji pašoko is lovos :
-ARIAAAAAAAAAAAAAA! - suklykė Alison.
-Nuuu dar ta pati-nusijuokiau-labas rytas miegančioji gražuole-ištariau ir nusilenkiau kaip karalienei.
Ji atsikėlė ir taip pat nusilenkė-ačiū kad mane prisiminei liokajau-nusimetė visus ledukus-kaip miegojai mažiau?
- Nežinu.... Tėvas gyvas,mama man 17metų melavo,brolis trenkė ir dingo it į vandenį,o aš..nu o aš va žadinu princese-nusijuokiu.
Ah...Tie mano žiaurūs juokeliai... Aš be jų ne aš.Turbūt tai vienintelis geras dalykas ką turiu savo gyvenime. Jug mama su manimi nejuokauja,o tas psichas mušasi.Net nebežinau....Ką man galvoti..Man sunku....Ar mano gyvenime dar kokių staigmenu yra?!

#NimaMalik#
Labas kaip manot kas vyks kitoje dalyje??😱Ar jai gyvenimas dar paruošė kokių staigmenų?
Votinam.