All words G Dragon\fan fic

3.

Jis stipriai mane prirėmė prie sienos ir žiūrėjo tiesiai į akis.Mačiau jog jis įsitempęs ir neužtikrintas tuo ką daro.

~Kodėl tokia esi?-paklausė Kwon.

~Kokia?-paklausiau be reakcijos.

~Šalta,atstumianti,egoistė.-pasakė sukandęs dantis.

~Gal,kad esu iš vaikų namų.-pasakiau ramiu balsu.

~K..Ką?-sutrikęs paklausė.

~Neesu tikra Lee sesuo,iki penkerių metų gyvenau vaikų namuose,o po to pasiėmė mane ši šeima.-pasakius pajutau kaip kaupiasi ašaros.

~Aš nežinojau...bet kas tave pakeitė taip?-paklausė vėl jis.

~Nenoriu apie tai kalbėt ir tikriausiai niekada to nesužinosi...-nutęsiau ir nuleidau galvą,kad nepamatytų mano ašarų.

~Atleisk..-pasakęs paleido mane.

~Fuckboy'us-greit pasakiau ir nubėgus į savo kambarį užsirakinau.

~Atidaryk duris,nes kitaip bus blogiau.-trankant duris pasakė jis.

~Dar ko...tokiam kaip tu?Neee-sumekenau kaip avis ir griuvau ant lovos.

~Kodėl neprisileidi manęs?-paklausė nustojęs trankyt duris.

~Kam man dar vieni santykiai kuriu pabaigoje bus skausmingos skyrybos?-paklausiau užsidengus veidą pagalve.

~O gal jie nesibaigs...Iš kur žinai?-girdėjau kaip jis atsisėda prie durų.

~Jugi taip visada būna ,toks gyvenimas.-atsistojau nuo lovos ir atsisėdau prie durų.

~Suteik šansą-tvirtu balsu pasakė jis.

~Bet mes nemylim vienas kito.-pasakiau suraukusi antakius.

~O gal galim bendrauti?-paklausė jis.

Nieko jam neatsakiau,o atsistojusi atidariau duris ir manau jis turėjo suprasti atsakymą.Jis atsistojo ir žiūrėjo į mane savo tamsiom akim iki kol aš jį apkabinau.Nesuvokiu kaip aš tai sugebėjau padaryt,bet padariau.Aš jį apkabinau! Jaučiau jo kiekviena širdies dužį ir tai mane privertė jaustis nejaukiai,bet šia akimirką nutraukė balsai.Grįžo Lee ir Dong...Nelaiku kaip visada...

Atsitraukusi nuo Kwon nusileidau į apačią.

~Lee šiandien aš nakvosiu pas Eun. -greit pasakius apsisukau vėl lipt į viršų.

~Eii stop! - po šitų Lee žodžių sustoju ir atsisuku į jį.

~Negi negaliu? - paklausiu susiraukus.

~Gali,tik būk atsargi.Gi žinai kaip man rūpi. - pasakęs priėjo prie manęs ir apsikabino.

Švelniai atsitraukus nuo jo nusišypsojau ir greit užlipus laiptais pamačiau Kwon prie savo kambario.

Praėjus pro jį ir įėjus į kambarį pradėjau dėtis svarbius daiktus į kuprinę ir mano žvilgsnis użkliuna už silueto šalia durų. Atsisukus pamatau Kwon su sukryžiuotomis rankomis ir žiūrintį į mane.

~Kas yra? -paklausiu toliu kraudamasi daiktus.

~Kodel eini pas ją? - paklausia dusliu balsu.

~Del projekto matematikai. -pasakau šiek tiek sutrikusi.

~Mhm...kiek žinau tavo grupė nedaro jokių projektų. -pasako su sarkazmu.

~Per daug žinai. -pasakius užsegu kuprinę ir užsimetu ją ant vieno peties.

~Žinau kiek reikia.Tik būk atsargi. -pasakęs nužvelgia mane savo rimtu žvilgsniu.

~Rūpinies visom savo merginom? - paklausiu su šypsena veide.

~Baik! - pakeltu tonu užrėkia ant manęs.

~Gerai,čiau zuiki. -pasakius nusiunčiu oro bučinuką ir greit išėjus iš kambario nusileidžiu laiptais ir užsimovus batus išeinu iš namų.

Surinkus Eun numerį jai paskambinu.

<Yun> Labutis,galiu pas tave?

<Eun>Laaabas!!Tai žinoma,neįsivaizduoji kaip tavęs pasiilgau.

<Yun>Puiku,greit būsiu pas tave.

*Pas Eun namie*

~Kwon??? Rimtai jis?? O dieve gi jis mano sesers buvęs. - per juokus užrėkė Eun.

~Taip...Bet jis bent gražus... - nutesiau įsidėdama guminuką į burną.

~O beto žinai kad Mok su Bae? -atsargiai paklausė Eun.

~Žinau...bet tai nesvarbu,nes Mok man tiesiog geras draugas. -atsakau čiaumodama guminukus.

~Labai tavęs pasiilgau,maniau kad mane pamiršai. -liudnai pasakė Eun.

~Kaip galiu pamiršti savo geriausia draugę??Niekada gyvenime.

Eun klykdama užvirto ant manęs ir pradėjo šukauti kaip mane myli.

~Liaukis,dar išgirs kas nors. - sunkiai išveblenau per juoko ašaras.

Jai nulipus nuo manęs pamačiau kad kambarį stovi....

Umm sveiki ^•^ atsiprašau kad buvau taip ilgai dingus,tikiuosi nepykstat,nes kažkaip buvau susikoncentravusi į mokslus :) na dabar vėl pradėsiu kurti,nes atsirado įkvėpimo,taigi laukiu žvaigždučių ir nuomonių kas blogai,kas gerai.Iki kitos dalies zuikiai