BLACK ANGEL N.H

3 DAY

-Manau man laikas- atsistojus pasakiau visi sužiūro į mane, o tada ilgi atsisveikinimai.
-Aš tave parvešiu- Niall atsistojo, pažiūrėjau į jį ir sutrikau. Pamačius Kloe pakilnojančia antakius pavarčiau akis.
-Nereikia, Niall- pasakiau ir pažvelgiau tiesiai į jo akis, jos mėlynos, gražios ir kažkuo įpatingos. Niall pavartė akis ir paėmes mano ranką sunėrė pirštus, sutrikau ir bandžiau ištraukti savo ranką iš jo, bet jis net nebandė paleisti.
-Mes išeinam- Niall sušuko ir ištempė mus, tik išėjau į lauką jis paleido mano ranką ir aš sustojus sukrižiavau rankas po krutine. Niall dramatiškai atsidūso.
-Niall, kas tau darosi?- suurzgiau.
-Nieko- jis pakėlė antakį.
-Mes niekada nebendraudavome, tu manęs net nepastebėdavai, kas pasikeitė dabar?!- piktai žiūrėjau į jį, Niall nuleido akis, bet greit jas sugražino.
-Tiesiog, draugiškai rūpinuosi tavimi- jis oasakė ir vėl sunėrė mūsų pirštus, jis pasilenkė ir aš sutrikau jis švelniai suglaudė mūsų lūpas. Aš kiek pravėriau lūpas ir jis greit priėmė mano kvietimą. Tik atsitraukėme jis sukykeno.
-Nemanau, kad taip elgiasi draugai- sumurmėjau ir jis vėl sukykeno.
-Mes daugiau nei draugai- jis mirktelėjo ir pradėjo vestis iki savo mašinos, buvau pasimetus ir visiškai nesioriantavau.
Daugiau nei draugai?! Kas per velnias?
Įsėdau į mašiną ir užsisegiau saugos diržą, kiek žvilgtelėjau į Niall, jis net nesiruošė prisisekti saugos diržo.
-Ni, prisisek saugos diržą- pasakiau jam, jis atsisuko į mane ir išsiviepė.
-Oh, aš šiai, princėsytei, rūpiuuu- jis pakuteno mano šoną taip priversdamas šypsenai papuošti mano veidą. Paėmus Niall diržą prisegiau jį, jis stebėjo mane ir kai jau norėjau grįšti į savo vietą jis įsisiurbė į mano lūpas, iš ties iš pradžių nesusivokiau net kas įvyko, bet nedelsdama atsakiau, tai trūko neilgai, bet ir kelios sekundės sugeba paversti gyvenima nuostabiu, aš per kelias sekundes dėl suknisto bučinio tapau laiminga, kadd ir kaip dar abejoju manau, kad džiaugiuosi, kad Niall yra mano gyvenime. Mes važiavome tamsiomis gatvėmis, žibintai kurie blausiai apšvietė tuščias gatves atrodė vieniši ir niekam nereikalingi, vaizdai pro mane lėkė greitai taip suliedami man vaizdą akyse. Lėtai pasukau galvą į Niall, jo žvilgsnis buvo rimtas ir sukoncentruotas į kelę, jo kvepavimas buvo sunkus, bet vos girdimas ir jis atordė karštas, nežinau, kodėl bet tiesiog nenorėjau jo paleisti, nežinau kažkas manyje norėjo kažko daugiau nei bučinių.
-Žinojai, kad stebėti žmonės nėra gražu?- Niall kimus balsas privertė mano širdį dar geriau manyti apie jį. Susigėdau, todėl akis nusukau šalin, Ni padėjo savo ranką ant mano kelėno ir dabar kažkas manyje tikrai buvo, toks jausmas kad visos mano žarnos susiryšo į didelį mazgą, lėtai paėmiau Niall ranką ir sukabinau mūsų pirštus, jis švelniai nykščiu glostė mano ranką, kas kėlė milijonu šiurpuliuku, mano širdis šokinėjo viduje taip sukeldama tiek pojučiu kurių dar niekada nejutau, o šypsena ant veido parodė kokia aš laiminga.
-Man patinka, kad tu šypsaisi-  Ni žvilgtelėjo į mane taip priversdamas mane nurausti- o dar labiau patinka, kai žinau, kad šypsenos priežastis esu aš- jo balsas buvo švelnus ir turbūt mano ausims tai buvo pati gražiausia melodija kuria esu girdėjus.
-Niall- nusijuokiau ir pakštelėjus jam į žandą išlipau iš mašinos.
-Zoe?- ižgirdus Ni balsa greit atsisukau, lig to būčiau laukus. -Jei šiandien nebūtum namuose, būtu blogai?- jis prikando lūpą ir aš suklapsėjau blakstienomis, žinoma ne!
-Žinoma ne- atkartojau savo pasamonės žodžius ir greit įlipau į mašiną, Niall greit užkūrė mašina ir greit pradėjo važiuoti.
-Kur važiuojame?- paklausiau. Žaidžiau su savo pirštais. Kodėl aš įlipau? Negi man Niall iš ties patinka?
-Pas mane, tu nieko prieš?- jis šyptelėjo man, papurčiau galvą ir nueleidau akis į savo rankas. Važiuoti neteko ilgai, todėl tai man patiko, nes su Niall persimetėme tik keliais žodžiais...

Atvažiavus iki Niall namų nustebau, čia buvo tikri rūmai.
-Eime?- Niall balsas pasiekė mano ausis greit palinksėjau ir išlipau iš mašinos. Ni padrasinamai man nusišypsojo.
-Nini?- kreipiausi į blindiną taip priversdama jį sukykenti- Tavo tėvai namie?- tyliai nuridama seiles paklausiau Niall, vaikinas sunėrė mūsų pirštus ir tai iš ties kiek padėjo.
-Nebijok tu jiems labai patiksi- jis pradėjo mane vestis į savo namus, kuo artėjom tuo labiau aš jaudinaus. Jei aš pasakysiu kažką ne taip? Jei aš padarysiu kažką ne taip? O dieve aš susimausiu!! Ni paskambino į durų skambuti ir viena akimirka pamaniau, kad iš to jaudulio nualpsiu. Duris prasivėrė ir dabar prieš mus stovėjo graži su suknele moteris, jos akys lėtai nuslinko prie mūsų su Niall sunertų rankų tada jos greit grįžo prie manęs ir tada jos veide atsirado maloni ir nuoširdi šypsena, kažkas manyje lig atsileido, todėl nieko nelaukus ir aš nusišypsojau.
-Sveiki- maloniai tariau, moteris mus praleido į namo vidų ir aš pasijaučiau lig šeimos narys. Dieve, kvaile, įleido į namus dar tik!
-Labas, mielieji- moteris pakštelėjo Niall į žandą taip priversdama mane nusijuokti, moteris atsisuko į mane ir ištiesė rankas kviesdama į savo glėbį, greitu žingsniu puoliau į moters glėbį.
-Aš Zoe- pasakiau atsitraukus nuo moters.
-Tiesiog mama- ji mielai nusijuokė... Pajutau....

Dėkui kas skaitote, kam įdomu ir kam patinka 😍❣❣ nepamirškite VOTE IR KOM ☺😘😘