*Anna POV*
Atsikėlusi ryte pro langą pamačiau ryškią saulę kuri žaidė giedrame danguje. Šiandien buvo šilta diena, bet po to kas nutiko ji nebešildo taip kaip anksčiau. Ta mintis visada atneša liūdną nuotaiką ir ašaras mano akyse. Turiu šiandien būti stipri dėl jos, bet vis dar nesuprantu kodėl ji taip pasielgė?Nuvijusi visas liūdnas mintis į šoną nors trumpam iš savo spintos išsitraukiau juodą suknelę. Atlikau rytinį rutualą (dušas, išsivaliau dantis, apsirengiau). Turbūt kai išgirdote, kad suknelė juoda turbūt pamanėte, kad man patinka juoda... iš dalies taip. Tik dėja ji buvo kitai "progai". Ji buvo skirta šiandienos laidotuvėms. Jūs nepatikėsite tuo ką dabar išgirsite.
Prie suknelės priderinusi batus ir auskarus, sušukavau savo rudus plaukus ir palikau juos palaidus, kad galėtų uždengti mano veidą jeigu pravirksiu. Nors neketinu slėpti, kad man skaudu dėl Loren. Pažvelgiau į save veidrodyje nusprendžiau, kad daugiau nieko nedarysiu ir pažvelgiau į savo laidotuvių kalbą skirtą Loren. Kas kart kai bandau ją skaityti visada pravirkstu ir nebaigiu jos skaityti iki galo, bet šiandien turiu susiimti. Nusivaliau ašaras ir nulipau į virtuvę kur mama ruošė pusryčius.
-Labas rytas. Kaip miegojai?- paklausė mama ir nusišypsojo savo dirbtina šypsena. Puikiai žinojau tokį jos elgesį. Ji tik bandė man nepriminti tos nelaimės, bet šiandien netinkama diena.
-Gali nevaidinti. Puikiai žinau šią šypseną. Šiandien niekaip to neišmesiu iš galvos tad gali neisistengti,- viską išklojau mamai, nes nusibodo toks jos elgesys.
-Aš tik noriu tau padėti,- švelniu balsu tarė mama.
-Žinau, bet šiandien ta diena kai negaliu jos pamiršti. Ypač kai turėsiu stovėti šalia jos karsto ir sakyti atsisveikinimo kalbą,- tik tiek galėjusi pasakyti pakilau nuo kėdės ir nužingsniavau į savo kambarį ir užrakinau duris. Atsirėmiau į duris ir nuslydau žemyn taip atsisėsdama ant grindų. Ašaros liejosi kaip upeliai. Visada mokėjau jas paslėpti, bet dabar nesugebėjau. Verkiau kaip mažas vaikas kuris pasimetė nuo tėvų.
-Kodėl tu taip padarei? Kodėl palikai mane?- suburbėjau sau po nosim ir apsikabinusi savo kelius, o galvą padėjusi ant jų pradėjau dar labiau verkti. Mane kamavo vienintelis klausimas "Kodėl?"Prašau VOTE ir nuomonių.😍💖

YOU ARE READING
12 priežasčių kodėl
RandomJi buvo paprasta mergina. Ji gyveno pasiturinčioje šeimoje, o tėvai ją labai mylėjo. Ir kas galėjo pagalvoti, kad tokiai gerai ir nekaltai merginai atsitiks tokia nelaimė?