I'm Fucking Girl

Lapas į naują gyvenimą

Stebėjau žiltelėjusi vyrą kuris kažką tepliojo kažkuokiose lapuose, per kuriuos mane priims į naują mokyklą. Jis stumtelėjo lapą pabaksnodamas pirštu, kad pasirašyčiau, suėmus tvirtai rašyklį užkveizarojau savo parašą ir nustūmiau jį atgal.
-Panele, Sarah jūs priimama į Bradford mokyklą- Direktorius rimtai šyptelėjo, atsistojau ir pasiėmus spintelės raktus, kodą ir tvarkaraštį nieko nesakius išėjau. Nesu mandagi. Aš jaučiu skausmą kuris mane sekioją nuo penkerių...Pažvelgus į lapą kuriame yra surašytos pamokos visai savaitei atsidūsau. Dailė, 337 kabinėtas.
Ėjau dairydamasi į visas puses, kad ir kaip dabar nenorėjau bendrauti turėjau sužinoti kur yra tas prakeiktas kabinėtas, nieko nelaukus greitu bei sparčiu žingsniu priėjau prie vaikinų grupelės.
-Atleiskit, kur čia yra dailės kabinėtas?- Vaikinai manęs nematė iš kart, todėl kiek pasimetė, blondinas keliais žingsniais priartėjo prie manęs.
-Jis pirmame aukšte, mažyte- man mirktelėjo, kiek suraukiau kaktą ir pavarčius akis nusisukau, suknistas dėmesio ištroškes mergišius. Ėjau stebėdamas visų pirmo aukšto klasių numerius kol mano akys susidurė su kabinėtu kurio man reikia.

Įėjus į klasę nustebau, čia buvo nenormalus triukšmas ir mokytojai tai nerūpėjo ji ramiai skaitė knygą. Visi sužiūro į mane, klasėje stojo tyla, tylus snabždesiai prie kurių buvau pripratus, numečiau kuprinę klasės gale paskutineme suole, nes visur buvo užimta, man numetus kuprinę pasigirdo aiktelėjimas. Visų. Visų mokynių. Nekreipdama dėmesio atsisėdau ir laukiau skambučio, mokytoja net nebuvo patraukus akių nuo knygos. Tik pasigirdus skambučiui visi susirinko.
-Čia mano vieta- ižgirdau šalta balsą kuris nuvilgė man kūną, pasukau galvą į šoną, prie manęs stovėjo juodaplaukis. Gražus, bet pasiputęs ir bauginantis.
-Kitur nėra kur sėstis- pavarčiau akis, jis kilstelėjo antakį.
-Man neįdomu- jis suurzgė.
-Man irgi- sukrižiavau rankas po krutine- Ar tai kažką keičia?- sarkatiškai suniurzgėjau ir nusisukau į lentą, mokytoja sedėjo ir kažką darė kompiuteryje. Ižgirdus, kad prie manęs sudrimba kūnas net nežvilgtelėjau, nes jau žinojau, kad čia Pasiputelis.
Mokytoja pakilo nuo kedės taip nužiūrėdama visą klasę, jos akys sustojo prie manęs ir ji išsižiojo.
-Prisistatyk- jos čaižus balsas nuaidėjo per klasę.
-Aš Sarah- pasakiau ir atsidūsau, tai sakau kiekvienus metus kai keičiu mokyklą, bet tikiuosi, kad čia pasiliksiu ilgam, aš pavargau ir noriu pradėti gyventi, to ko nedariau daug metų.
-Sarah- Tai princėse, dieviško grožio, pasirodanti it angelas- ji pradėjo, aš pasimečiau ir prunkštelėjau. Kas jai negerai?
Paėmus lapą pradėjau piešti juodą širdį.
-Kodėl pieši širdį juoda, o ne kokia kita spalva?- mano suolo draugas pagaliau prabilo. Nieko neatsakiau negalėjau kalbėti, nenorėjau...Bet stengiausi.
-Nes aš taip noriu- Kad ir kaip norėjau pasakyti mandagiai man nepavyko, tai nuskambėjo liūdnai, bet nemandagiai.

Pamoka baigėsi susikrovus daiktus dingau iš tos klasės. Man svaigo galva, todėl nusprendžiau eiti nors kežkiek užkasti, nes aš valgau tik tris kartus į savaitę, kitaip negaliu, būna dienų kai maistas nelenda ir viskas. Einant iki valgyklos man kiek pagerėjo, bet vis tiek nusprendžiau užkast. Pamačius vaikiną kuris yra mano dailės suolo draugas šyptelėjau, net pati nustebau. Jis stivėjo su tuo blondinu ir dviem brunėtais. Blogi įvaizdžiai kurie pritraukė dauvybė merginu akių. Stovėjau eilėje ir laukiau savo eilės.
-Labas- už manęs stovėjus mergina prabilo. Kiek žvilgtelėjau į ją, ilgi rudi plaukai ir žalios akys. Nežinau, kodėl bet pirma sykį mačiau tokias gražiais spalvas.
-Labas- atsidūsdama šyptelėjau jei. Ji žvilgtelėjo į valgyklos duris ir greit nusuko žvilgsnį. Sutrikau. Valgykloje žasidarė tylu ir girdėjosi net kvepavimas.
-Ko žiūrit, valgykit!- sušuko šaltas balsas, nieko nesibaimindama atsisukau į kietuolius kurie čia valdė mokynius. Nustebau čia stovėjo juodaplaukis, blondinas ir brunėtai... Už jų garbanius. Juodaplaukis sutiko mano žvilgsnį ir išsišiepė, aš viena juos stebėjau kai kiti nedrįso pakelti akių.
-Lelyte, ko žiūri?- jis išsiviepes artėjo iki manęs, mano širdį kažkas apsivertė aš prisiminiau kažką iš tos nakties kai nužudė mano tėvus. Sukandau iš vidau lūpą, kad nepravirkčiau, bet akių nepatraukiau nuo juodaplaukio. Jis priėjo taip arti, kad jo kvepavimas atsimušė į mano veidą. Galiu spėti, kad jis rūkė mėtinės cigarėtes ir kramtė gumą, mano uoslė labai jautri.
- Man patinka tavo akys- jis sušnabždėjo, bet girdėjau tik aš. Stumtelėjau rudaakį nuo savęs. Jis prikando lūpą.- Tokios užsispyrusios dar niekur nesu matęs- jis sukykeno, mano viedas vis dar buvo šaltas, lėtai nusisukau nuo juodaplaukio.
Man vis dar skaudėjo, atrodė, kad aš mirštu ir nieko negaliu padaryti.
-Kokia tu drąsi- Mergina kuri stovėjo prie manęs sušnabždėjo, pažvelgiau į jos akis ir vėl pamačius tą šviesia žalia spalvą kažkuo susidomėjau.
- Nera ko bijoti- rimtai pasakiau nei kiek netilindama savo balso. Jis nuleido akis.
-Patikėk yra- ji sudrebėjo, mano akys iš kart nepaleido jos. Įdėmiai stebėjau ją, man buvo įdomu sužinoti apie paslaptingai šaltą vaikiną.- Jis gali mus suspausti delne, jis blogas ir nesažiningas, daug kas kalba, kad jis yra išprievartavęs ir nužudes ne vieną mergina...- jos balse girdėjosi šioke toke baimės, nežinau kodėl bet tai manęs neibaugino. Nėtrupučio.

Pirma dalis rašėsi gana lengvai, nežinau kaip bus toliau, be palikite VOTE ir KOMENTARŲŲ ❤