Kodėl aš negaliu būti laiminga?

2 Dalis

*** Neila pov ***
Prabudau nuo saulės spindulių, už lango saulė šviečia o mano kūną apėmęs skausmas, bet pripratus esu prie to. Nuėjau į virtuvę kur mama sėdėjo.
- Labas rytas. Tu man sakei nori pasikalbėti apie kažką?
- Taip dukra. Žiurek, tu vyksi už valandos su autobusu į Londoną patį centrą. Aš daug taupiau ant kelionės. Radau kur gyvensi, ten turėsi kambariokų, ir suradau tau darbą. Dirbsi kavinėje. Tau duodu knygelę kurioje surašyti visi adresai. Taip pat jeigu jau bus labai blogai, Londone gyvena mūsų giminaitė, susisiek su ja kaip reiks pagalbos. Kaip jau busi netoli Londono pasiskambink nuomininkei, ji tave nuves į namus kuriuose gyvensi ir aprodys viską. Viskas yra surašyta knygelej,- ji man padavė knygelę su užrašais.
- Mama... Negaliu palikti su tokiu bjauriu žmogumi tavęs. Aš pasiilgsiu tavęs.- bet ištiesų veide buvo šypsena pas mane, vien del to, kad pagaliau nebereiks matyti patevio girto.
- Neila, aš susitvarkysiu, pasakysiu tiesiog, kad tu išvažiavai pas draugę. Aš kažką sugalvosiu.
- Na mama... Tiek to. Darysiu taip, kaip liepsi.
- Šaunuolė. Noriu, kad gyventum normalų gyvenimą, ne kaip aš. Pavalgyk dabar ir susikrauk daiktus.
Padariau taip kaip liepė mama,iš tikro daug nevalgiau, nes ne tas rūpėjo. Nuėjus į savo kambarį susikroviau daiktus ir nuėjau pas mamą atsisveikinti.
- Na pasiruošusi naujam etapui?-mama nusišypsojo, bet ta šypsena buvo ne tikra..
- Taip. Labai pasiilgsiu, mama. Labai... - pasakiau ir apsikabinome viena kitą.
Na ką, drąsiai žengviau per duris ir ėjau link stoties. Geras oras, gaivu. Gerai, kad nelyja. Priėjusi stotį nuėjau susimokėti ir atsisėdau autobuse patogiai. Reiks važiuoti valandą, todėl pasijungiau muzikos per ausinukus ir klausiausi. Mintyse galvojau, kaip man reiks susigaudyti Londone... Juk gyvenime nesu buvus ten. Kas bus tie kambariokai, gal netgi draugų susirasiu, tai būtų kaip dievo palaima man! Naujas gyvenimo etapas.. Taip laukiu, kada tik nuvažiuosiu. Taigi pamačiau jau, kad pravažiavom ženklą, jog jau Londonas. Susivedžiau numerį nuomininkes, kuris buvo užrašytas knygelėje.
-Laba diena, aš dėl buto. Greitai jau busiu išlipusi iš autobuso, stoty. Kur man eiti?
- Sveika, aš atvažiuosiu į stotį ir pasiimsiu tave, nusivešiu. Iki pasimatymo
- Gerai lauksiu jūsų.
Atsakiau ir padėjau ragelį. Na ką, ponia pasirodė maloni, tikiuosi padės susigaudyti šiame mieste. Važiuojant iki stoties, žiurejau pro langą ir mačiau tokius gražius vaizdus, kurių nesu mačiusi šiame gyvenime. Tie pastatai tokie dideli, tokių nesu mačius, tik per nuotraukas... Na ką privažiavome ir stotį. Išlipau ir dairiausi, tačiau nemačiau tos moters.
- Labukas, tu Neila Watter?- už nugaros pasigirdo moteriškas balsas.
- Am taip - atsakiau nedrąsiai pamačiusi moterį- o jūs nuomininkė kiek suprantu?
- Taip, aš esu Christina. - maloniai pasakė.
-Malonu susipažinti su jumis.- bandžiau būti maloni bet tikriausiai nelabai pavyko.
- Na nestovėkime, galime eiti link mašinos.- ir pradejau eiti jai iš paskos. Moteris buvo maloni, ir šypsena jos veide buvo.
Pradėjome važiuoti.
- Kaip suprantu nesi buvusi Londone?
- Taip. Jūs atspėjote. Labai sunku bus apsiprasti, tuo labiau dėl darbo reiks kalbėtis.
- Tikrai galiu tau padėti. Jeigu reikės, galiu nuvešti iki tos vietos kur planuoji dirbti. Man nesunku tikrai.
- Oj ne, nereikia. Man nesmagu kažkaip...
- Viskas gerai. Be to turėsi kambariokų. 2 vaikinai ir 2 merginos, na bet dabar 3 merginos su tavimi bus.
- Aišku, manau bus smagu.
Na ir davažiavome tą pastatą. Atrodo tvarkinga, pačiame centre, aplinkui pastatai. Išlipome iš mašinos ir žingsniavome į butą, šiek tiek jaudinausi šiek tiek džiaugiausi.
Christina atrankina duris, ji pirma įžengia, o aš po jos. Iš karto dvi merginos ir vaikinai susižvalgo į mane, pasijaučiau nejaukiai...

Atsiprašau už klaidas.. Tikiuosi ir nuomonių ir kritikos:) Kadangi tai mano pirma istorija tai prašau išreiškit nuomonę nes tikrai visus išklausysiu!