Tu man esi viskas ❤️

1 Dalis

- Mama, as turiu tau pasakyti tai.- vos ne vos bandžiau pradėti pasakoti.
- Na, Nina? sakyk. - mama susidomejusi laukė kada pradėsiu pasakoti.
- Tikriausiai labai nustebsi. Mane visa savaitę pykina, jaučiuosi prastai. Ir, pasidariau nieštumo testą.
- Ką?! aš gerai supratau? tu laukiesi?! - nepabaigus man pasakoti, ji iš karto paklausė vos ne šaukdama.
- Mam, tyliau. Nenoriu, kad išgirstų tėtis.- pasakiau šiek tiek tyliau,- taip aš laukiuosi.
Girdžiu kaip kažkas nulipa laiptais į pirmą aukštą kur esam su mama.
- Ar aš gerai supratau, Nina? Tu juokauji, tiesa? - tėtis susiraukęs, bei griežtu balsu tarė.
- Taip. Aš laukiuosi.- ištariau drąsiai ir vos laikiau ašaras akyse.
Tada pajaučiau antausį. Pirmą kartą tėtis man trenkė. Iš karto nukritau ant žemės ir tada nebesulaikiau ašarų.
- Teti, maldauju. Nepalikit manęs, neišmeskit į gatvę manęs...- atsiklaupusi maldavau tėvo. Mama tiesiog žiurejo ir verkė.
- Yra tik dvi išeitys. Arba susirandi tą "vyrą" savo ir tada jus sutuokiat, arba tu jau gali eiti ant gatvės. Supranti kad tu mums sugadinsi reputaciją bei garbę? ką kiti žmonės sakys matančią mano dukrą su pilvu ir be vyro.
Aš tiesiog verkiau.
- Sutiksiu su viskuom, man svarbiausia, kad vaikas gimtų.- Atsakiau ir atsistojau.
- Bet negalvok, kad būsi princesė namuose ir visi tik aplink tave šokinės. Tau paskiriu bausmę. Sėdėsi namuose, savo kambaryje ir neišlysi iš jo visą mėnesį, supratai? Ryt pasikalbėsiu su tavimi apie tavo vyrą. Atrodai kaip mergšė kuri parsiduoda. Va butent dabar apie tave taip galvoju!
Vėl pajaučiau smūgį į veidą.
- Nereikia, mušti Ninos. Ji nekalta. Prašau.- mama maldavo kad tik mane paliktų ramybėje.
- Negink jos, geriau nuvesk į kambarį ją ir tegul ten supūsta.- pasakė tėtis. Mačiau kaip jis pasišykštėjo manimi.
Mane mama iš lėto nuvedė į kambarį.
- Mama, bent tu kažką pasakyk.
- Ką galiu pasakyti? Kaip tėvas pasakys, taip bus ir niekas to nepakeis, viskas ant jo galvos, o ne mano. Svarbiausia, kad neliepė pasidaryti aborto tau.- mama apsiverkusi pasakė ir pagultė mane ant lovos. - o dabar pailsek, dukrele. ir nusiramink. Aš ryt tave užrašysiu pas daktarą, pasitikslinsim kiek mažyliui laiko pilve. Tikiuosi, jog jam negresia grėsmė.
Tada jau pavargau ir užsimerkiau, mama tuo tarpu išėjo. Niekaip negalėjau užmigti. Išgirdau riksmus. Kas per velnias? kas ten rėkia? nuėjau link savo durų bet nėjau iš savo kambario, bandžiau išgirsti.
-Gražiai gražu, aš toks įsiutęs ant jos, kaip ji gali taip elgtis, kaip tikra kekšė...
- Prašau nevadink mūsų dukros taip.
- Tu džiaukis kad aš jos į gatvę neišmečiau. Tu irgi tik ją gini! Nemanai kad tave irgi reikia nubaust?!!!

girdejau kaip kažkas pradejo rėkti per visą namą. Supratau kad tėtis kelia ranką prieš mamą. Vargšė mama. Bet negaliu niekuo jai padeti, aš laukiuosi, jei nueisiu į kambarį kur tėvai, mane primuš ir tada tikrai neteksiu vaikelio.. Užsirakinau duris, kadangi bijau. Tada man bus saugiau. Tačiau išgirstu žingsius link mano kambario. O Dieve.. Belieka tik ramiai būti.

Na štai mano nauja istorija! Tikiuosi sulaukti ir nuomonių ir vote. Bet labiau rūpi nuomonės, kadangi reikia ir kritikos kad turėčiau kur pasitaisyti. Ir nenugrybaučiau į pievą!:D