Tu man esi viskas ❤️

3 Dalis

Užlipusi į savo kambarį, galvojau ar parašyti Justin ar ne.. Geriau kaip gryšiu iš daktarų. Persirengiau ir laukiau, kada mama ateis, nenorejau eiti kur tėvas. Jis šiandien visa diena namuose..
Išgirdau pabeldimą į duris ir užėjo mama:
- Na mieloji, ar jau pasiruošiai?
- Taip, galime eiti.
Nulipome ir nuskubėjom į ligoninę. Nuėjusios į ligoninę, atlikom visus tyrimus ir laukėme.
- Sveikiname! Neklydot, ir laukiatės panele. Ir antras mėnuo, o taip esate stipri ir tie požymiai, pykinimas buvo tik retas atvėjis.
- Ačiū, viso gero! - su šypsena pasakiau, nes laukiu to vaikelio.
Atsisveikinome ir važiavome su mama link namų.
- Mama, pasakyk, kas tau ant rankos čia? mėlynė?
- Taip, susižeidžiau gamindama vakar vakarienę.
- Nereikia man meluoti! Aš girdėjau, kad tėvas tave mušė. Dėl manęs tiesa?
- Dar kartą sakau, susižeidžiau, nepradėk.- bet pamačiau ašaras akyse,- Taip! Jis mane sumušė!
- Oh.. Mama, kodėl neišsiskiri?
- Todėl, kad kaip laukiausi tavęs mes dar nebuvom susituokę, jis mane ištraukė iš skurdo. Jis nieku gyvu nesutiktų skirtis, o jei ir išsiskirtume, jis mane nužudytų arba aš eičiau prie gatvės.
- Vargšele... Man atrodo, panaši situacija man su juo..
Prakalbejome visą kelią. Mama buvo atvira, nesitikėjau to, dabar viską sužinojau.
Įėjome į namus iš karto pamačiau tėvą su kažkuo kalbantį, pamatęs mus, jis padėjo ragelį.
- Ateikit čia!- pasigirdo tėvo balsas. Mes nusirengusios atskubėjome atsisėsti šalia jo.
- Nina, kalbėjau su Justin tėvu, nusprendėm jus sutuokt. Tiksliau susirašyt. Aš va jau ir dokumetą turiu kuriame turi pasirašyti ir tapsi Bieber žmona.- Padėjo prieš mane lapą ir tušinuką. Aš sėdėjau ir bandžiau pasirašyti tačiau sąžinė neleido..
- Nagi, nagi rašykis! Argi taip sunku menkiausią parašiuką padėti!- Vos ne rėkdamas įliepė man rašytis. Pakėliau tušinuką ir pasirašiau. Stebėjau mamos reakciją, ji nebelaikė ašarų.
- Šaunuolė, pagaliau atsikratysim tavim! Gali eit dėtis daiktų, tave vairuotojas nuveš į tavo vyro namus, tikiuosi būsi sąžininga ir ištikima žmona! Vakare gali iškeliaut, o dabar eik tik!
Nubėgusi kritau į lovą ir verkiau. Tiesa sakant, nenoriu pas jį.. Jis mane įskaudino, jis tiesiog man gali dabar daryti bet ką.. Nenoriu palikt mamos! Pragulėjus pusvalandį pasiėmiau lagaminą ir iš lėto dėjausi rūbus ir kitus daiktus. Jau buvo sutemę todėl geriau jau eisiu. Nulipau vos ne vos į pirmą aukštą, kur mama gamino valgyti o tėtis skaitė laikraštį.
- Aš pasiruošus,- tariau apsiašarojus.
- Gerai, vairuotojas tuoj paims daiktus! Dabar galit judvi atsisveikint, o aš tik pasijuoksiu
Mama priėjo prie manęs ir aš prie jos. Apsikabinome stipriai ir nepaleido viena kitos, ji stipriai verkė o aš tik valiausi ašaras, stengiausi nepravirkti stipriau.
- Paskambinsiu, tau. Laikykis tenai, tikiuosi ir aplankyti išeis,- tyliai mama pasakė.
- Ah, mama. Būtinai. Pasiilgsiu.
- Užteks užteks! Būtina tiek ašarot? Gi nemirs.- tėvas pasakė, o aš padaviau vairuotojui daiktus apsirengiau ir tada atsibučiavau su mama. Pražengiau šių namų slekstį.. Tikriausiai manęs daugiau čia niekas nepriims, kol tėvas gyvas. Pažiurejau atgal ir mačiau mamą kuri valė savo ašaras. Man taip jos gaila... Įlipau į mašiną.
- Ar toli važiuot?- paklausiau vairuotojo.
- Apie 20-30 minučių.
Viskas turiu susikaupti ir nebeverkti, nenoriu, kad jis mane tokią pamatytų. Nenoriu jo matyti... Važiavome ir galvojau, nežinau ar verkti, ar džiaugtis.
Privažiavome tuos namus.. Tik nežinau, ar čia skaitosi namai. Nes tų namų dydis toks wow.. Kaip rūmai. Visur vos ne stiklas. Kaip gražu.. Kiemas taip pat didelis, baseinas ir visa kita... Jis toks turtuolis. Išlipau ir dar kartą apsidariau. Vairuotojas iš bagažinės paėmė lagaminą. Nuėjusi prie durų pasibeldžiau. Atidarė mandagi ponia.
- Laba diena, aš Justin žmona,- tariau jai.
- Sveika, užeikite.
Įėjusi pamačiau svetainę tokią didelę, didelę. Vairuotojas padėjo lagaminą išvažiavo.
- Sveika atvykusi į šiuos namus, panele,- tarė ta pati moteris.- Aš esu Lora, dirbu šiuose namuose, tvarkau kambarius, patiekiu maistą. - nusišypso.
- Malonu. Aš Nina, kaip supratote Justin žmona.- taip pat jai nusišypsojau.- Kur Justin?
- Jis savo kambaryje kaip visada. Pakviesiu.- Ir ji vėl nusišypsojo ir nužingsniavo į antrą aukštą. Tuo tarpu aš atsisėdau ant sofos ir apsidairiau. Čia tikrai nuostabu. Išgirstu žingsius ir per visą kūną perėjo šiurpuliukai... Jis ateina...
- Sveika atvykus, Nin,- atėjo ir atsisėdo šalia ištiesdamas kojas ant mano kelių. Man buvo sunku kažką pasakyti bet aš negalėsiu tylėti...
- Prašau, parodyk kambarį. - ir aš atsistojau pasiėmusi lagaminą.
- Butinai, kaip gi kitaip.
Sekiau jam iš paskos. Net nepasisiųlo lagamino nešti, turiu tysti aš... Užlipę į antrą aukštą atidarė duris, pamačiusi tą kambarį išsižiojau tiesiogine prasme...

Šį kartą ilgesnę dalį parašiau! Manau atsiras skaitančių, nes tikrai reikia jūsų nuomonių❤️ vote&com ❤️ P.s atsiprašau už klaidas❤️