Sveiki aš Eva , man 16metų , gyvenu su tėčiu , pamote bei jaunesniu broliu vardu Arnas , jam 15metų .Mano gyvenimas toks pat įprastas kaip ir kitų paauglių , bet labiausiai man patinka vakarais vaikštinėti miške , kol kiti mano amžiaus jaunuoliai ge...
Po pamokų su Steise nuėjom kebabų. Megėjos gerai pavalgyti,pavalgiusios ėjom link namų , ji gyvena kitam rajone . Tai palydėjau iki stotelės , o pati nupėdinau namo. Namie atsiguliau ir įsijungiau televizorių. Per žinias rodė jog buvo užpultas žmogus kažkokio žvėries , mano miške. Siaubas.. o aš ten begioju . Tikiuosi manęs neužpuls. Nupėdinau į viršų nusimečisu rūbus ir ilindau į dušą. Geras jausmas, kai per dieną taip sušali , o garuojantis vanduo šildo tavo kūną...po jo užsimečiau chalatą ir tapkes ir nupėdinau atgal į kambarį . Pro langą pamačiau Eriką, pamojavau jam . Jis man irgi ir sunerimęs šyptelėjo . Nusprendžiau nueiti į tą mišką kai tik išsidžiovinsiu plaukus . Galiausiai kai viską padariau išėjau iš namų , Erikas irgi iš jų išėjo todėl priėjau paklausti kodėl jo šiandien nemačiau mokykloje . - labukas - apsikabinau aš jį. Jis apsikabino mane dar stipriau . -tau viskas gerai?- paklausė jis manęs. - taip , o ką?-keistai į jį pažiūrėjau. - juk dar vakar pas tave į namus kažkas įsilaužė , o tada tu man nebeatrašei. -pala , ką? Visu pirma mano telefonas dingo kažkur pamečiau. Antra atsimenu tik kaip dariau nd ir nuėjau miegot. -atsakiau. - kas per... Klausiamai į jį žiūrėjau. Jis savo švelniom rankom padėjo jas po mano plaukais ant kaklo ir pažiūrėjo tiesiai į akis. -prisimink- pasakė Erikas. Aš prisiminiau . Aš ištikro prisiminiau. Viską. Stovėjau šoko būsenoj. Jis mane apsikabino . Aš verkiau . Apsikabinau jį atgal . - Erikai aš vakar mačiau vampyrą, jis nužudė tą žmogų ir tada man pasakė pamiršt ką mačiau. Ir..ir .. jis mane pabučiavo. Nieko nesuprantu. Kas vyksta.. Jis mane atitraukė nuo savęs . - Kaip tas "vampyras" atrodė? - Visai kaip tu. O Dieve. Jis visai kaip tu tik kitos spalvos plaukų. Jis šviesiai rudais plaukais , aukštas , rudom akim ir geros formos vaikinas.-atsakiau. Erikas pažiūrėjo į mane išsigandęs ir piktas . Jis greitai atsitraukė ir bėgo į savo namą. Daugiau tą dieną jo nebemačiau. Aš tiesiog nuėjau į mišką , nes nežinojau ką daryt ir norėjau išsiaiškinti kas vyksta. Miške radau vietą kur viskas įvyko . Ten buvo tik aptverta zona policijos juostelėmis. Aš ją apėjau ir ėjau toliau . Priėjau beveik miško pabaigą . Čia stovi namas . Senas keistas namas miško pakrašty . Žinoma , kad man smalsu . Aš įeisiu. Lipu laiptais , kelio atgal nebėra . Pastuksenau į duris. - ar kas yra namie? Tyla. Aš užėjau . Tada aš pamačiau jį. Žudiką. Jis pamatė mane , nusišypsojo ir man nespėjus susivokti sparčiai artėjo....
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
