Surastoji ✓ P.E & Z.M

12.

Po dar kelių bandymų susisiekti, Lily galiausiai pakelia ragelį. Atsidūstu iš palengvėjimo, bent atsiliepė.

- Lily, tau viskas gerai? - bandau nusiraminti, tačiau baimė lipa per gerklę.

- Man viskas gerai, nesijaudink ir neieškok. Aš noriu pabūti viena, susitiksime rytoj mokykloje, - burbteli mergina ir padeda ragelį. Atsidūstu. Šūdas, ji tokia užsispyrusi.

- Na?

- Ji sako, jog jai viskas gerai, tačiau skamba prastai, - paslėpiu veidą delnuose ir bandau nusiraminti. Atsigeriu vandens iš buteliuko. Po kelių minučių atsistoju ir susikišu rankas į megztinį.

- Viskas bus gerai, Lily yra protinga. Nedarytų tai, kas yra kvaila. - sumurma Jade.

- Tame ir yra reikalas. Ji išprotėjo dėl to Matt. Ji nebežino ką daro ir negali to sustabdyti...

- Ji jį besąlygiškai įsimylėjo, tai yra normalu.

- Ne. Jos meilė ir rūpestis jam yra nenormalus. Jam net nerūpi ji, o ji nesustoja apie jį galvoti. Tai nebėra normalu, Jade, - atsidūstu.

•••

Grįžtame namo. Bedarant namų darbus gaunu žinutę. Žinoma, Zayn ir vėl norėjo mane kažkur išsivešti. Nežinau kas, bet kažkas privertė imti ir pasileisti į naktinę kelionę su juo. Žinau, kad tai nėra gerai, tačiau jis vienintelis priverčia mane pasijausti laisvai ir laimingai.

Netrukus atrašau ir baigiu namų darbus. Parašau trumpą raštelį mamai bei Jade, kadangi Jade nusprendė susirasti veiklą - darbą.

Greitai apsirengiu po ranką pasitaikiusius drabužius ir įsėdu į vaikino juodą automobilį. Nurūkstame gatve kažkur. Net nežinau kur, bet tai nebuvo svarbu.

Keistas jausmas maudžia širdį. Kad ir kaip bandau atstumti faktą, kad Zayn mane priverčia jaustis kitaip, niekaip negaliu išmesti to iš galvos. Mes tokios skirtingos, bet tuo pačiu ir vienodos asmenybės. Atrodo, jog pažįstu jį visą savo gyvenimą. Protas nebeveikia, pasakoju niekus. Niekada nemaniau, kad vakare prieš mokyklą bėgsiu iš namų. Ankščiau tai išgirdus pasakyčiau, jog tai absoliutus absurdas!

Gyvenimas keičiasi kas sekundę. Kas žino, kas gali atsitikti dabar. Galime dabar patekti į avariją, nes gyvenimas toks nenuspėjamas.

Naktiniai gatvės žibintai žaibo greitumu pralekia. Sustojame prie jūros. Bangos žiauriai muša į krantą. Šypteliu. Tėčio mėgstamiausia vieta. Jūra..

Kažkada ir man patikdavo atvažiuoti prie jūros, tačiau vos tėtis mus paliko, nebeliko laiko. Bent jau mama taip sakydavo. Žinoma, kad laiko buvo į valias, tačiau visi prisiminimai skaudžiai paliesdavo jausmus ir iškęsti tai tiek mamai tiek man buvo per daug sunku.

Nusivalau ašaras su rankove. Nebėra prasmės verkti. Viskas kas buvo praeityje ir liks praeityje. Moterys stiprios.

Zayn suima mano veidą delnais ir pabučiuoja. Man nerūpėjo mano principai šiuo metu. Tiesiog mėgavausi momentu, kuris niekada daugiau nebeįvyks. Šypteliu per bučinį. Juodaplaukis įtraukia mane į glėbį ir užmerkiu akis. Džiaugiuosi, kad pagaliau visus savo principus užrakinau po devyniais užraktais šįvakar.

•••

Ryte buvo begalo sunku atsikelti, bet vistiek džiaugiausi. Nežinau ar dėl tokio vaikino rūpestingumo, ar dėl bučinio, tačiau žinau, kad tai teks nutraukti. Jei ne dabar, tai tikrai greitai.

Apsirengiu kažką patogaus ir padažau blakstienas juodu tušu. Šypteliu sau veidrodyje.

Nuskubu į pamokas. Labai norėjau susitikti su Lily. Nežinau ar jai papasakosiu, kas įvyko vakar vakare. Šiuo metu jai sunku, todėl geriau apie tokius dalykus nuslėpsiu bent jau dabar.

Atsisėdu į suolą. Keista, Lily dar nėra.

•••

Praeina beveik 2 pamokos, o rudaplaukės vis dar nėra. Pradedu nerimauti. Ji prižadėjo ateiti į mokyklą šiandien, bet neatėjo. Parašau jau nežinia kelintą žinutę. Maldauju Dievo, kad jai viskas būtų gerai.
Nesuprantu, kodėl mane gyvenimas taip tąso už ausų ...