.Izolated. Zayn Malik

3

Olivia pozicija

Pirmadienis, 8.30a.m.

-Tikiuosi negyvensime tarp minkštų, baltų sienų,-sumurmėjau nusiimdama ausines.

Pavargau nuo gan ilgos keionės automobiliu, o ypač, su mano tėvų pašnekesiais. Ausinės-vienintelės gelbėtojos.

-Gyvensite mediniuose nameliuose, netoli bus ežeras, aplink miškas, gamta, viskas labai gražu,-įdėmiai į kelią žiūrėdamas tarė tėtis.

-Skamba neblogai,-stipriau apsikabinau savo kuprinę, suteikdama sau saugiau pozityvumo.

-Mes jau netoliese ar ne?-paklausė prasibudinusi mama.

-Dar keli kilometrai ir būsime vietoje,-atsakė tėtis.

Po neilgo kelio automobilis sustojo. Buvome vidury miško, kuris buvo kiek tolėliau už Manchester.

Išlipus iš mašinos atsivėrė nedidelis keliukas, su ženklais, parodančiais kryptį, kuria reikia eiti.

Miškas nebuvo ramus, kaip galėjau tikėtis. Aplinkui buvo daug mano amžiaus žmonių, jų tėvų, ieškančių kelio į pagrindinę erdvę.

-O čia tikrai gražu,-apsižvalgydama tariau.

Vienoje pusėje buvo daug medinių namelių, per vidurį buvo didžiulė aikštė, šalia jos paplūdymio, tinklinio, futbolo, krepšinio aikštės, tolėliau įvairūs pastatai. Nuo erdvės man raibo akys. Visur klegėjo žmonės, viskas atrodė šiek tiek sumišusiai.

-Sveiki,-mus pasitiko malonus merginos balsas.-Mano vardas Laura, parodysiu jums, kur reikia eiti.

Laura mane nuvedė į aikštę, kurioje visi buvo susėdę prieš didžiulę sceną. Tėvai buvo nuvesti į kitas patalpas, išklausyti svarbios informacijos.

Likau viena tarp daugybės nepažįstamų žmonių. Kai kurie iš jų elgėsi keistai, bet tai nenuostabu. Juk čia "ligonių" stovykla.

11a.m. turėjo prasidėti stovyklos pristatymas.

Į sceną atsistojus vidutinio amžiaus moteriškei, visi nutilo.

-Sveiki atvykę į šią, vasaros stovyklą,-jos žodžius pasitiko plojimai.-Čia praleisite geriausią savo savaitę. Ši stovykla yra patikrinta specialistų ir jau rengiama penktus metus. Turėsime daug įvairių užsiėmimų, pritaikytų kiekvienam. Turime sporto aikštelių kompleksą, ežerą netoliese, gamtą aplinkui ir daug kitų pramogų. Prie šių visų patogumų turime ir kelias taisykles. Kiekvienas turite būti sąžiningas ir jų laikytis. Eidami į namelius, prieisite geltoną palapinę, kurioje turėsite praeiti patikrą, tai yra iškrauti savo lagaminus ir iš kart prisipažinti jei turite ko nelegalaus. Tai yra aštrūs daiktai, kaip peiliai, skutimosi peiliukai ir panašiai. Tuomet ginklai, alkoholis, kitos narkotinės medžiagos. Vienas iš svarbiausių dalykų-jokių telefonų. Mes juos surinksime ir atiduosime paskutinę dieną. Administracijoje yra telefonas, iš kurio galėsite paskambinti tėvams. Tai yra svarbiausia taisyklė. Su kitomis susipažinsite savo nameliuose, jos bus surašytos prie jūsų veiklų grafikų,-kalbėjo ji.

Mano mintys skraidė kažkur toli toli.
Už manęs visą laiką plepėjo du vaikinai ir jie mane tikrai pradėjo užknisti. Negaliu vienu metu apie kažką galvoti ir klausyti tos moters, kai kažkas už manęs pastoviai pliurpia.

Atsigręžusi pamačiau du vaikinus, žiūrinčius į mane.

-Kažko reikia?-tarė žaliaakis, tamsiaplaukis. Mandagumo jam tikrai trūko.

-Galit mažiau pliurpti?-šyptelėjau, pavarčiusi akis.

-Čia ne aš,-nusijuokė rudaakis.-Jam obsesinis-kompulsinis sutrikimas, aš jo net nepažystu, o jis man nenustoja pasakoti kas šauna į galvą,-žvilgtelėjo ir išsišiepusį žaliaakį ir pasitaisė savo juodus plaukus.