Kelionės į Birštono miškus pradžia

9 1 0
                                    

Katik pabėgę iš vietos, kur kažkada buvo Vilnius jie išbėgo į Birštono miškus. Nika sunkiai susižalojo koją, tad tai dar labiau pasunkino kelionę. Jie nubėgo iki artimiausio miško ir Nojus padėjo Nikai prisėsti. Koja atrodė nekaip. Blauzdoje buvo giliai išrėžta kruvina žaizda o viduje įstrigusi didžiulė, metalinė bombos šiukšlė. Kraujas tekėjo nuo kojos ant žemės, Nikos žandais bėgo ašaros. Nojus apžiūrėjo koją.
   Kol Nojus tvarstė jai koją iš toli pasigirdo šūvių garsai. Nojus išsigandęs stryktelėjo ir primynė Nikai sveikąją koją.
- AU! Atsargiau!- cyptelėjo Nika.
-Sori, aš tuoj.
Jis išsitraukė pistoletą ir nuslinko krūmo link.
- Ką sumanei?!- sušnypštė Nika.
- Palauk. Pasitikėk manimi. Aš žinau ką darau.- tarė nojus ir nusėlino pakalne žemyn.
- Ė! O kaip aš?
- Palauk truputį.
- O jei mane nušaus?? Grįžk čia, pasakiau!
- Užsičiaupk!
- Okey, tai bent šautuvą duok.
- Tau jo nereiks.
- Ką tu žinai?
- Aš žina--
Pokšt! Žaibišku greičiu skriejanti kulka prašvilpė Nojui pro veidą ir pataikė į medį už jo.
- Bėgam!!- užriko Nojus ir skaudžiai griebęs Nikai už rankos nusitempė ją kuo toliau į miško gilumą.

RizikaWhere stories live. Discover now