Nemalonumas

10 2 0
                                    

Girdėjosi šūviai už jų nugarų. Nelabai aišku, kas buvo tie žmonės. Galėjo būti betkas, net ir lietuviai. Visi kovojo tik už save. Kai žmonės jau lipo Nikai su Nojumi ant kulnų. Nojus staigiai pastūmė Niką į krūmus ir skaudžiai ant jos užvirto.

Ji suaimanavo.

Nojus nesusigriebęs ką daryti, staigiai uždėjo savo delną jai ant lūpų.

Girdėjo, kaip pro juos prabėga pulkas juos besivijusių žmonių. Nojus atitraukė delną ir apsivertes ant šono nusišypsojo Nikai.

Bet vienas vaikinukas išgirdo krūmų čežtelėjimą ir atsisuko į juos bandydamas kanors įžiūrėti.

Nika spėjusi pastebėti, griebė Nojaus pistoletą, gulėjusį šalia ant žemės, iškėlė jį ir šovė vaikunui tiesiai į kaktą. Tas iškart nukrito, o Nika persigandusi sucypė ir greitai, atbulom atsitraukė nuo lavono. Susipratusi ką padarė ji dar kartą sucypė ir metė pistoletą šonan.

- Aš nužudžiau žmogų.- tyliai pratarė ji. Jos mėlynos akys buvo išplūstos, o strazdanotas veidas suteptas lavono krauju.
- Nika, paklausyk.- bandė raminti ją Nojus.
- AŠ NUŽUDŽIAU ŽMOGŲ!

You've reached the end of published parts.

⏰ Last updated: May 12, 2018 ⏰

Add this story to your Library to get notified about new parts!

RizikaWhere stories live. Discover now