Stovėjau ant daugiabučio stogo. Jaučiau kaip vėjas velia mano plaukus. Bandžiau susikaupti...Susikaupti ir..
Uhh ir vel mano žadintuvas. Šiandien neįprasta diena: mamos liepimu kraustausi pas tėtį į California. Nelabai žinau ar noriu susitikti su tėčiu ar ne. Na aš jo pasiilgau, bet pagalvojus, jog nesimatėm 5 metus šiek tiek bijau.
Žinote kai dažniausiai skaitome knygas visos merginos nenori palikti savo senosios mokyklos dėl draugu ir panašiai, bet man nei kiek neliūdna, nes mano vienintelė draugė žuvo auto avarijoje prieš 2 metus, o daugiau draugų neturiu.
Lagaminus susikroviau vakar, todėl šiandien dar turiu laiko ramiai pasiruošti skrydžiui.
Apsirengiau patogias treningines kelnes ir džemperį kuris kažkada priklausė Melisai.
Melisa buvo visiška mano priešingybė. Ji mėgo dėmesį, greitį, visada dalyvaudavo visuose vakarėliuose. O aš rami, mieliau pasirinkčiau vakarą praleisti namuose nei tarp daug girtų paauglių.
Prisiminusi, jog kokias 5min stoviu ir žiūriu į duris nusprendžiau, kad reikia eiti ir pavalgyti pusryčius. Virtuvėje radau mamos raštelį, jog ji darbe ir paliktus pinigus kelionės išlaidoms. Jau esu pripratusi prie tokių atsisveikinimų. Mama dažnai dirbdavo, bet mes niekada labai nesutardavom taip, kad man jos truktų. Tiesiog įpratau dažnai būti viena. Kai Melisa ar buvo gyva visą laika praleisdavom kartu, bet dabar išmokau gyventi viena.
Pavalgiusi pusryčius grįžau į kambarį ir peržiūrėjau ar visus daiktus susidėjau. Iš tiesų labai jaudinuosi, nes nepamenu kada paskutinį kartą skridau lėktuvu, o dabar viską turėsiu padaryti pati.
Po 1h išsikviečiau taxi, nuvažiavau į oro uostą, perėjau patikras ir dabar stoviu eilėje prie keleivių laipinimo į lėktuvą.
Tėtis: su staigmena laukiame tavęs namie už kelių valandų.
Nuostabu... staigmenų nemėgstu taip pat kaip ir skrydžių lėktuvu.
Kadangi kelionė bus ilga nusprendžiau pamiegoti, kad laikas greičiau prabėgtų.
