Stuardesei pranešus, jog už 30 minučių leidžiamės, aš prabudau. Miegojau prastai, nes lėktuve buvo trys kūdykiai kurie visą laiką verkė.
Kadangi lagamino neturėjau, nes tėtis sakė, jog viską ko prireiks nusipirksime ten. Gavau iš tėčio žinutę, jog jis ir "staigmena" jau laukia.
Sparčiu žingsniu nuėjau į laukimo salę ir pradėjau darytis pažįstamo veido.
-Kate!- išgirdau savo vardą ir atsisukau į garso šaltinį.
Atsisukusi pamačiau maždaug 40 metų vyrą, juodais plaukais ir didele, ryškia šypsena. Šalia jo stovėjo ir į mane žvelgė maždaug 17m. vaikinas. Bruožais panašus į vyrą kurį pamačiau pirma- mano tėtį. Vaikinas vilkėjo juoda džemperį, juodus džinsus. Akys buvo užtinusios ir šypsenos nesimatė.
Pagalvojau, jog tai tiesiog vaikinas stovintis šalia.
Priėjau prie tėčio ir jį apsikabinau.
-Kate, susipažink, čia tavo įbrolis Luke,- pasakė tėtis ir nusišypsojo
Pala koks dar įbrolis?! Nei mama, nei tėtis nieko apie tai nepasakojo. Vis dar negaliu patikėti.
-Įbrolis?- nervinga šypsena ir piktu žvilgsniu pažvelgiau į tėtį.
Jis tik pasižiurėjo į mane žvilgsniu kuris tikiuosi , jog reiškia 'papasakosiu namuose'
-Labas,- pasisveikinau su Luke ir stengiausi nusišypsoti kuo nuoširdžiau.
Įbrolis pažvelgė į mane žvilgsniu kuriame pamačiau labai daug: liūdesį, skausmą, pasidavimą. Tik nesupratau kodėl.
Į tėčio ir Luke namus važiavome netylėdami. Na bent jau mes su tėčiu netylėjome. Luke visą laiką nereagavo į mus ir žiūrėjo pro langą.
Su tėčiu kaip bebūtų keista turėjome apie ką kalbėtis. Jis man pasakojo apie santa moniką, o aš jam pasakojau apie mamą ir mokyklą.
Mama su tėčiu išsiskyrė kai man buvo 10 metų. Nelabai ką pamenu, bet dabar kai pripratau, jog tėvai gyvena atskirai, neskaudu.
Nuo uoro uosto iki naujųjų namų važiuoti reikėjo apie 30 minučių, bet jos neprailgo.
