That Happens // 3 sez. // lt

#24

Kitas rytas

-Gal kas gali pasakyt kaip mes grįžom?- paklausė Jenna kaip iš po žemių

-Man atrodo mus policininkai parvežė,- užsiklojo Denise

-Jeigu taip, tai mes tikrai ne viešbutyje būtume, o kalėjime,- pavartė akis Debby

-Nepagalvojau,- sumurmėjo Deni

-Tai ką šiandien veiksim?- paklausiau

-Pirmiausia tai išsiblaivysim, o tada nežinau,- atsakė Jenna ir atsistojo

Paėmiau telefoną ir pažiūrėjau kiek valandų. O čia radau ne valandas, o Melanie penkis skambučius. Vėl kokią nesąmonę sugalvojo. Norėjau padėt telefoną atgal, bet jis pradėjo vibruot ir vėl

-Klausau,- atsiliepiau

-Jūs gal specialiai mane ignoruojat?- paklausė Mel

-Nu ne,- atsakiau, nes nesupratau kas vyksta

-Perduok Denisei, kad už poros valandų eisim matuotis suknelių,-  piktai pasakė

-Tai kad mes Italijoj,- pasakiau

-Kokioj dar Italijoj?- sušuko

-Nešūkauk, o tai išvis negrįšim,- atsakiau

-Ką jūs ten darot,- kažkaip sucypė

-Jennos mergvakarį švenčiam,- paaiškinau

-Mergvakarį jos švenčia, o tai suknelės nerūpi?- nervinosi ji

-Man tai ne,-atsakiau. Tikrai nerūpi. Nebūsiu aš tose vestuvėse

-Pažiūrėsim,- pasakė ir padėjo ragelį

Ko ji čia ardosi paskambinus. Lyg aš eisiu į jos vestuves. Laukinė

-Kas čia skambino?- paklausė Denise

-Tau po poros valandų reik suknelių važiuot matuotis,- pasakiau ir nuėjau į tualetą. Nu arba į dušą. Vis tiek vienam kambary

Pažiūrėjau į veidrodį ir Džyzus Kraist kokia baisi. Kodėl nesakė niekas. Toks jausmas, kad dažiausi su rankom iš šiknos išaugusiom. Nu nesvarbu. Einu praustis

Po pusvalandžio

-Ką tu ten darai?- pabeldė į duris Debby

-Sysioju,- atsakiau. Jau net pasysiot neįmanoma be dėmesio

-Tau skambina,- pasakė

-Kas?-paklausiau

-Nežinau nežinau 

Apsimoviau kelnės ir  nuleidus vandenį išėjau

-Vandenį nuleidai?- paklausė Debby

-Ne, tau pasigrožėt palikau,- mirktelėjau

Gerai, kad nusiprausiau, o tai vos durų neišdaužė. Nu va, kas čia skambina. Oho Brendonas

-Alioo,- atsiliepiau. Skambina čia šiandien visi

-Labas, ką veiki?- paklausė

-Labas, su Debby kalbėjau. O tu?- nesakysiu gi kad tualete buvau

-Aš tai nieko. O tu namie?

-Tai ne gi, Italijoj su Jenna,- atsakiau. Kaip iš kito pasaulio jis

-Tyler sakė tu nevažiuosi,- pasakė

-Ką, iš kur jis ištraukė,- nusijuokiau

-O aš norėjau vakarienės pakviest tave,- atsiduso. Tai ką man atsakyt dabar 

-Rytoj namie jau būsiu,- paskiau

-Per-fect,- atsakė kaip Liam iš 'Best Song Ever'

Visos susiruošėm ir išėjom į miestą. O ką čia. Nieko, pasiklydom. Debby sakė, kad žino kaip nueit iki centro. Tai ėjom, o atėjom į kažkokį turgų. Nors gal ir gerai, apsipirksim daržovių ir gyvensim sveikai. Kaip tik svorio numesiu. Pasižiūrėjau į viena kioskelį ir jame buvo kažkokia mergina. Jau taip baisiai į mane pažiūrėjo, kad vaje vaje. Net nusisukiau.

-Tai ką darom?- paklausė Denise

-Ką ką, žemėlapį įsijunk,- pavarčiau akis. Atrodo suaugus, o nežino ką daryt

-Arba galim aplinkinių paklaust,- pasiūlė Jenna

-Jo, tu ir paklausk, prancūziškai,- kikeno Debby. Prisiminiau kai Jenna prancūziškai pasisveikino iš lėktuvo išlipus. Oi buvo laikai

-Gal galit pasakyt kur miesto centras?- paklausė Jenna tos merginos kur į mane piktai žiūrėjo

-Centras? Tai jūs gal trys kilometrus nuo jo nutolusios,- pasišaipė

-Nu klausyk, mergyte, žmoniškai klausiam, o tu kai ūdra kokia,- Debby pasakė

Pradėjau juoktis. Juokingai pavadino

-O tu čia ko žvengi? Gyvenimas nemielas?- atsisuko ūdra

-Tai kaip tik mielas, jei juokiuosi,- pažiūrėjau į ją. O ji kaip stūmė mane, tai net atsitrenkiau į kažkokį stalą. Bet labai skaudėjo

-Tu tikra ūdra,- sušuko Jenna ir patraukė ją

Greit pasitraukėm iš ten. Kovinga ta mergina. Gal kokią karatė lankė. Ji išvis kaip nindzė. Vieną minutę stovėjo prie to stalo, o kitą jau nebe ji, o aš ten stoviu. Grįšiu į Londoną ir aš užsirašysiu į kokį boksą. Vėliau grįšiu čia ir atsilyginsiu.

Praėjo gal pusvalandis ir mes jau čia. Visai gražu. Jenna tiesė ranką į mane norėdama suimt už rankos, bet trenkė į nugarą. Atsisukau išpūstom akim

-Skaudėjo,- užsimerkiau

-Taigi vos paliečiau,- pažiūrėjo išsigandus

-Man atrodo tu susitrenkei nugarą į tą stalą,- pasakė Denise

-Parodyk,- mostelėjo ranka Debby ir pakėlė mano palaidinę. Dar gražiau, gerai, kad ne su suknele.

-Tau čia mėlynė ir dar prakirsta stipriai,- atsakė Denise

-Einam atgal. Užmušim tą silkę,- pradėjo žingsniuot Debby kaip koks kareivis

-Niekur tu neisi, o tai negrįšim iki vestuvių namo,- sugavau jos ranką

Ji atsisuko, atsiduso ir papūtė lupas. Panašu, kad vis dėlto grįšim