Aneurysm (Kurt x Dave)

Paieškos

Kurto p.o.v.

- Dar kartą!-sakiau žiūrėdamas į Kristą. Jis man linkteli. Repetuojame jau septintą ar aštuntą kartą šį ankstyvą liepos 11-tosios rytą. Žvilgtelėjau į būgnininką.

- Ar viskas gerai?

- Galiu parūkyt?-paklausė jis ir aš jam maloniai nusišypsojau.

- Žinoma.

Jis pakilo ir išbėgo. Tai - Danas Petersas, "Mudhoney" būgnininkas. Mes jį nusamdėm, šiandien įrašinėjame singlą Sliver.

- Kristai, kiek dar perklausų teks organizuot?-dūsavau ir mudu lėtai patraukėme koridorium.

- Tau niekas neįtinka! Aš nesuprantu, žmogau, jau būtume turėję penkis tobulus būgnininkus!

- Jie turi atitikti nirvaniškas nuostatas.

- Kokias?-paspringo draugas.

Išėjau į lauką. Pliaupė lietus. Prisidegiau cigaretę.

- Mes pamatysime, kai bus būtent tas.

Kristas gūžtelėjo pečiais ir išsitraukė savo "Lucky Strike" poką.

- Kaip tau sekas santykiuose?-paklausė jis.

- Rytoj paskambinsiu Tori.

- Kaip laikos Tracy?

- Nežinau. Ačiū Dievui, kad su ja išsiskyriau. Neįsivaizduoju, kas būtų dabar,-iškvėpiau dūmus ir žvilgtelėjau į link mūsų iš toli artėjantį Daną.

- Tu dabar gyveni kaip sąvartyne. Būtų daug geriau...

- Užsičiaupk!-sušukau.

Mes tylėdami pabaigėme savo cigaretes, Danas prisiartino ir aš jam šyptelėjau.

- Ką gi, metas eiti, po kelių minučių jau pradedame įrašinėjimą,-tarstelėjo Kristas ir mes suėjome į patalpą.

Taigi, mes įrašėme savo singlą, Kristas įteikė Danui susitartus pinigus ir mes atsisveikinome. Per perklausą pasirodė šeši vaikinukai, visi jie grojo neblogai, bet man vis tiek kažko trūko. Su kiekvienu pakalbėdavau iš karto po pasirodymo. Niekas neturėjo to, kas mane sužavėtų.

Galop mes pasidavėme, nusisamdėme Dale Croverį ir rūgpjūtį patraukėme iš paskos "Sonic Youth" su savo mažuoju "Dodge" autobusiuku. Ne kartą nugirdau sakant žmones, kad atrodome panašesni į fanus, kurie sekioja paskui, o ne tikrus muzikantus. Mes tik apšildėme sales prieš koncertus, pinigų gaudavome išties mažai, bet tai buvo nesvarbu. Mes pakankamai išgarsėjom. Ir susidraugavome su Thurston Moore'u bei Kim Gordon, tos grupės nariais, kuriems nebuvo lygių, pinigais aptekę jie vis tiek elgėsi su mumis tarsi su lygiais ir tai mane žavėjo.

Kai pasiekėme Šiaurės Vakarus, supratau, kad kai kurie žmonės eina į "Sonic Youth" koncertus, kad išgirstų mus. Tai buvo man kiek netikėta, bet...  Jau buvau bepradedąs planuoti milijonus, bet išgirdau, kad Dale turi grįžt į mano mėgstamiausią "Melvins". Ir tada Kristas paskambino tam būgnininkui Danui. Mes jį ir vėl pasamdėme ir pradėjome planuoti turą į Jungtinę Karalystę. Bet aš vis dar norėjau kito būgnininko, buvau tvirtai užsispyręs ir siekiau savo, kol vėl pradėjom rengti perklausas. Rugsėjo 22-ąją Danas pirmą kartą koncertavo su mumis ir tikrai galiu pasakyti, kad jis pasirodė neblogai. Vis dėlto po koncerto sekė perklausa, jos atšaukti negalėjau. Pirmasis pasirodė plikagalvis devyniolikametis Daniel. Jis mušė kiek per smarkiai. Pokalbiui baigiantis gavau jo numerį. Sekantis buvo dvidešimt penkerių Jackie. Jo grojimo stilius buvo kiek keistokas, per pokalbį supratau, kad jis grynas narkomanas. Po dar kelių pasirodymų mudu su Kristu nuėjome parūkyti. Ten krūva jau pagrojusių ir nepasirodžiusių pasakojo vienas kitam apie savo grojimo stilius ir mudviejų reakcijas. Atsistojom kiek tolėliau ir aš užsitraukęs dūmo juos stebėjau. Prie mūsų priėjo kažkoks vaikigalis ir paprašė ugnies. Grįžęs gavau dar kelis pasirodymus. Ant scenos užlipo paskutinis. Tai buvo ilgais juodais plaukais pasidabinęs ilgšis. Jis atsikrenkštė.

- Aš esu Dave Grohlas, man 21-eri metai. Manau, kad groju neblogai.

- Gal grojai kokiose nors grupėse?-susidomėjo Kristas.

- Taip, "Scream" Ir "Dain Bramage",-užtikrintai atsakė Dave.

Kristas pervėrė mane žvilgsniu, reiškiančiu, kad jis rimtas konkurentas.

- Kas tave čia atvedė?-paklausiau.

- Buzzas sakė, kad ieškot būgnininko.

- Buzzas?-netikėdamas savo ausimis paklausė Kristas ir suplojo rankomis.-Eina sau. Na gerai, rodyk ką moki.

Dave prisėdo prie būgnų. Ir tada pradėjo juos mušti. Neatpažinau dainos, bet mačiau, kad Kristas pradėjo pirštais grabinėti orą, reiškia, kad jis žino šią melodiją. O taip, vaikinukas grojo tikrai puikiai. Man patiko jo besidraikantys plaukai.

Po pasirodymo mudu paplojome ir Kristas išėjo namo palikdamas mus vienus.

- Taigi, Dave, puikiai pagrojai,-pagyriau kuomet jis nulipo nuo scenos. Jis linktelėjo ir man šyptelėjo. Hm, jis visai gražus.

- Papasakok apie save,-paprašė Dave ir aš nustebau. Nėra nieko, ką galėčiau.

- Aš - Kurtas Cobainas, man 23-eji, aš iš Aberdyno...

- Kurtai. Kaip dažnai tu vartoji?-sužibo jo akys.

- Ką tokį?

- Kokainą. Kurtas Kokainas ant kokaino. Hmmmmmm,-užtęsė būgnininkas.

- Aš Cobainas,-susiraukiau besijuokdamas.

- Aš žinau!-atsakė jis juoku.-Kažkas čia išsisukinėja!

Šis būgnininkas buvo žavingas.

- Žinai, kaip tarti pavadinimą?

- Nir-vaaaaa-na. Buzzas dažnai jus vadina Nirvyyyna.

- Buzzas yra Buzzas,-sukikenau.-Nuo kada muši?

- Šešerių. Dar moku grot gitara.

- Heyyy, galim apsikeist vietom, nes aš būgnais irgi moku!-užsivažiavau aš.

- Rimtai? Kaip kietai, žmogau! Ir aš jus šiandien mačiau grojančius. Tai buvo neįtikėtina, tas Kristas buvo tarsi automobilio padanga, o tu - varžtelis, įstrigęs padangoj. Prie jo atrodai tarsi mažas berniukas, it kokia nepatraukli geltona dėmė sukiojas prie juodosios skylės. Bet čia žiauriai kietai, nes tu realiai tai esi super, groji kaip "Melvins" gitaristas ir dainuoji kaip vargšas berniukas, išmestas gatvėj su skausmo pilnu balsu. Tu nerealus, žmogau, bet tau kol kas nesiseka. Turėtum sužibėt.

Galop Dave užsičiaupė. Aš buvau pritrenktas visų šių žodžių. Kai kurie skaudžiai gėlė, bet tiesa sumaišyta su mano humoro jausmu... Šis vaikigalis atsidurs "Nirvanoje" greičiau, nei spės ištarti mano vardą.

- Žinai ką? Duok numerį,-tyliai paprašiau.

Dave jį užrašė ir aš jau netvėriau savam kaily, galvojau, kokia bus būgnininko reakcija, kai priimsim jį.

- Tu esi būtent tas, kurio ilgai ieškojom,-tarstelėjau, kai išėjom iš patalpos.

- Jūs esat pastipusių žiurkių grupė ir man tai patinka.

- Gerai, einu į autobusiuką. Iki pasimatymo, Dave,-mirktelėjau.

Jis kiek nustebo ir pamojavo, tada nubėgo link savo automobilio. Pradėjau rūkyti. Ar viską padariau taip?

Grįžęs radau girtą Kristą. Nieko neįprasto.

- Klausyk, tas Dave yra tas, kurio ieškojau, mums jo reikia.

- Imk tą vaikigalį, jis žavus,-suburbėjo gulėdamas ant lovos jis.

- Ta prasme?-suirzau, bet Kristas aiškiai buvo atsijungęs. Atsidusau ir išėjau miegoti po pagalve pasikišdamas popierių su būgnininko numeriu tarsi laimingą loterijos bilietą. Bilietas į šlovę. Tokios mintys ramino. Galop užmigau.