Psichiatrinė (Kurt Cobain fanfic)

3 skyrius

Prabudau, nes mane prižadino Sara. Jau buvo devynios. Iššokau iš lovos ir greitai nubėgau nusiprausti. Tada parūkėme. Po to mudvi patraukėme į valgyklą. Ten jau laukė Vikė, sėdėdama su trimis košės bliūdais ir trimis kompoto stiklinėmis. Pradėjau ryti maistą kaip ir Vikė, o Sara tik jį knabinėjo ir dūsavo, galop susikišo, kai pamatė aukštą baltai apsirengusį vyrą žiūrint į ją iš kitos valgyklos pusės.

- Kas jis? - sušnabždėjau.

- Mūsų skyriaus vadovės padėjėjas, jie abu veda grupės pokalbius. Nieko nuobodesnio nesu mačiusi.

Vikė jai pritarė. Mudvi beveik vienu metu sušveitėme košę ir aš susiverčiau kompotą.

Patraukėme į tą pasišnekėjimų vietą. Tai buvo kambarys, nudažytas spalvotai, su sėdmaišiais. Mes įsitaisėme pačiame gale ir Vikė nusižiovavo. Greitai visos aštuoniolika vietų buvo užimtos. Žmonės tylėjo.

Į patalpą įėjo graži moteris ir atsistojo prieš auditoriją. Paskui įžengė tas pats vyras, kuris stebėjo mano kambariokę. Jo žvilgsnis baugino.

- Sveiki, mano draugai. Šiandien noriu pristatyti naujokes - tai Heather ir Lisa, jos abi atvyko vakar. Prašau pasirodyti.

Aš nejaukiai pakilau ir išėjau į priekį kartu su tamsiaode Lisa. Į mus žiūrėjo visi, tai gąsdino mane.

Ei, nebijok, - ištarė balselis galvoje ir sukikeno. Velniava.

- Hm... Aš esu Heather, man 24 metai, dirbau muzikos žurnaliste. Atsidūriau čia, nes per šizofrenijos priepuolį padūriau draugę. Mėgstu groti gitara, piešti ir kurti dainas.

Nutilau ir aukštas vyras man šyptelėjo. Kūnas nuėjo pagaugais.

- Lisa? - paklausė vadovė.

- Sveiki, aš Lisa, man aštuoniolika, dar nebaigiau mokyklos. Aš čia, nes labai pjaustausi, iš manęs...tyčiojasi. Noriu tapti aktore.

Visur buvo tyla. Tada mes grįžome į savo vietas ir vadovai pradėjo pasakoti, kad mes poryt pradėsime dirbti su Narkotikų ir Depresijos skyriumi, bendrausime su tais žmonėmis ir mes trys su kitais trimis iš tos grupės sudarysime bendrą komandą, tada per Helovino naktį pristatysim savo darbą.

Po paskaitos man vadovė liepė pasirinkti, ką noriu daryti. Net neabejojau, aš pasirinkau muziką. Ji man liepė eiti su Sara, ji mokosi dainuoti. Iš savo kambario griebiau gitarą su užrašine ir nusitempiau į erdvų kambarį, tokį, kaip ir valgykla. Ten įsitaisiau su Sara pačiame gale. Žmonių buvo gal trisdešimt, pasak mano draugės, jų daugiausiai buvo dailėje ir šokyje, kur yra ir Vikė. Šičia susirinko žmonės iš skyrių su žodžiu Depresija pavadinime. Sara tyliai dainavo, o aš grojau savo kurtas dainas. Po valandos nusprendžiau pailsinti rankas ir pradėjau pliurpti su Sara apie ateitį. Ji norėjo dainuoti grupėje. Aš galėjau groti. Pasigirdo akustinės gitaros skambesys, kurio dar negirdėjau čia. Daug dainuojančių, keli smuikininkai, violončelininkė, fleitininkė... Apsižvalgiau, kai išgirdau vieną akordą po kito. Tada mano akys pagavo kažkokį ilgais dažytais iš tamsiai rudos į šiaudinę plaukais vaikinuką. Jis sėdėjo ir grojo. Mane persmelkė pavydas - jis grojo kairiarankių gitara. Aš norėjau taip, nes buvau kairiarankė, bet motina pasakė, kad bus lengviau dešine... Tebūnie. Užgrojau Foo Fighters Stacked Actors ir pradėjau tyliai dainuoti. Po to sekė Nirvanos Floyd The Barber, tada L7 Uncle Bob. Galop griebiau gitarą ir pakilau.

- Eime, Sara, - paprašiau ir mes atsistojom, tada išėjome.

Nuėjau pas Tomą, papasakojau jam viską, kas man nedavė ramybės. Tada mane susirado Vikė ir pranešė, kad po pietų man teks plauti kartu su ja trečio aukšto moterų tualetus. Kur kas geriau nei vargšelei Sarai, kuri plaus langus.