Žvaigždžių šviesoje

6 Dalis

***kita diena ***
Vakar buvo keista diena. Daug visokių emocijų. Šiandien tikiuos bus gera diena. Atsikėliau viena lovoj. Kažkaip darosi įprasta atsikelti vienai. Nuėjau į spintą išsirinkt ką apsirengti.

*apsirengiau taip*

Nulipau į apačia, pasiiemiau uogų iš šaldytuvo ir pasidariau vaisių salotas. Nesuprantu, kur šį rytą yra Martynas vėl. Laiptais nusileido Lukas.
- Labas rytas, - pasakė Lukas.
- Sveikas. Greta miegojo apačioj ane?
- Jo. Gan keista buvo vienam miegot.
- Tikiu. Aš vėl atsikėliau viena, Martynas neaišku kur,- atsidusau.
- Į gym'ą išėjo, - nusijuokė.
- Rimtai? - paklausiau.
- Jo, jis nori geresnę formą turėt, - pasakė Lukas.
- Įdomus jis, - pasakiau.
- Ką padarysi, - nusijuokė.
Pasiiemiau Martyno dovanotą vape ir pradėjau vapint.
- Kalbant apie dovanas, noriu kažką padovanot Gretai, nežinau ką, apskritai nebesuprantu ar jai patinku net, - nusiminė Lukas.
- Neskubėk, ji turi jausmų jums abiems tiek tau tiek Dominykui, abu jūs jai patinkant, su dovana nepasipirksi, ji nori abu jus pažinti, tad neskubėk.
- Na gerai.
- Ai be to, neskubėk ne vien dėl to.
- Dėl ko dar? - pasimetė Lukas.
- Neduok vilčių jai daug, atvyksta dar viena mergina gyventi, kas jei tau ji patiks labiau, ji liks įskaudinta,- pasakiau.
- Nauja mergina? - dar labiau pasimetė.
- Taip, daugiau nieko neatskleisiu negaliu.
- O kada? - nusijuokė.
- Rytoj vakare turėtų atvykti,- pasakiau.
- Įdomiai čia, nebijai kad Martynas pabėgs? - nusišypsojo Lukas.
- Pabėgs tai pabėgs, nemirsiu gal, nemanau kad ji yra jo tipo mergina.
- O kieno tipo? - pasiteiravo Lukas.
- Labiau tavo, Dominyko nelabai kiek žinau,- atsakiau.
- Nu pamatysim kas čia bus su ja, - nusijuokė ir nuėjo atsisėsti ant sofos.
- Ko toks ankstyvas? - pasidomėjau.
- Nebėjo miegot.
- Aiškutis.
Staiga atsidarė durys, tai Martynas.
- Labas rytas, - pasakė jis.
- Labas labas, - pasakė Lukas.
- Labas, - pasakiau aš su gan nelinksmu balsu.
Bandžiau apsimesti kad esu supykusi. Lukas suprato šitą, nes atsisuko į mane ir pasižiūrėjo tokiu "išsidirbinėsi?" žvilgsniu, jis tai sugeba. Aš nežymiai linktelėjau galva. Jis tyliai ir nežymiai nusijuokė. Martynas šiek tiek buvo pasimetęs iš žvilgsnio. Aš tiesiog nuėjau toliau. Nusprendžiau nueit atsisėsti į antrą svetainę. Įsijungiau televizorių. Rodė kažkokį siaubo filmą. Siaubo filmas ryte, skamba tiesiog nuostabiai. Girdėjau kad Lukas kalbasi su Martynu. Greta ir Dominykas abu miega, vis gi dar tik 9 ryto o jie atsikelia tik 12/13 valandą. Tiesiog skirti vienas kitam net nusijuokiau tyliai. Martynas atidarė kambario duris ir įėjo į vidų, už savęs jas uždarė. Jis minutę stovėjo ir žiūrėjo į manę aš apsimečiau kad įdėmiai žiūriu filmą.
- Gi žinau kad nepyksti, - pasakė Martynas.
Aš atsisukau į jį, jis šypsojosi ir žiūrėjo man į akis.
- Iš ko sprendi? - pasakiau šaltai.
- Matau, nemoki apsimesti, - nusijuokė jis ir atsirėmė į sofą ant kurios sėdžiu.
- Aga, - pasakiau ir nusisukau.
Jis atsisėdo šalia ir pabučiavo manę. Nesusivaldžiau nusišypsoti.
- Matai, nemoki apsimest, pyktum būtum atsitraukus ir pradėjus klykt ant manęs, - nusijuokė Martynas.
- Uchh, bent jau neišeik rytais, nusibodo jau, - pasakiau.
- Gerai saulut, prižadu,- nusišypsojo jis.

********