Frank'ai kelkis! pramegosi pusryčius,- šūktelėjo mama iš virtuvės.
-okey.
Mintyse labai apsidžiaugiau, nes šiandien prasidėjo kalendorinis pavasaris ir tai reiškia dar liko tik 4 mėnesiai mokintis. Tad nieko nelaukęs išlipau iš lovos, apsirengiau mokyklinius drabužius ir nuėjau į vonia. Kaip visada ilgai ir nuobodžiai valiausi dantis, nusiprausiau veidą ir pasitepiau kremą nuo spuogų. Aš jų nekenčiu! Bet mano laimei spuogų pas mane yra mažai. Išėjas iš vonios kambario grįžau į savo gan tvarkingą kambarį, tačiau kiek stengčiausi tvarkytis, mano mamai jis visada netvarkingas. Pasiėmęs kuprinę ir sportinę apranga nusileidau į apčia.
Ten, kaip visada, sėdėjo prie virtuvinio stalo už mane anksčiau atsikelentys tėtis ir Chris'as.
Mama kaip visada daro pusryčiams omletą arba kiaušinienę, nes pagal ja tik tai galime valgyti pusryčiams. Kodėl? Net tėtis nežino, tad tai visada lieka paslapty.
-Sveiki,- visiem pasakiau.
-Labas rytas sūnau,- pasisveikinęs su manim tėtis pradėjo valgyti omletą.
-O sveikas, pagaliau išsiridenai iš lovos,- šmaikščiai pasakė Chris'as.
-Kaip matai,- atsakiau pavartydamas akis.
-Gerai berniukai valgykite, beje šiandien iki 21:00 mūsu su tėčiu nebus namie, tad būsit vieni kuri laiką,- pasakė mama sėsdama prie stalo.
-O kur būsit tiek ilgai?- Chris'as paklausė, lyg jam tai būtų bent kiek svarbu.
-Mes kartu su tėčiu vakareniausime kavinėje, mūsų metinių dienos proga,- mama pasigirdama atsakė Chris'ui.
-Gerai praleiskite laiką,- Chris'as pataikūniškai palinkėjo.
Pavalge visi išėjome iš namų.
Aš su Chris'u kaip visada iki mokyklos ėjome kartu, nes iki jos tik kelios stotelės, tad neapsimoka pirkti bileto ir važiuoti autobusu.
Tik įėje į mokyklą išsiskirstėm. Tikriausiai Chris'as kaip visada į valgyklą pas draugus, o aš prie spintelės įsidėti šios dienos pamokas.
-Sveikas, kaip rytas?- netikėtai paklausė Edna. Ji yra mano geriausia draugė.
-Sveika, rytas kaip visad, atsikėliau paskutinis. O tavo kaip?- paklausiau Ednos.
-Vargas, tik atsikėlus supratau, kad vakar nesusirošiau drabužių ir dar pramėgojau 15 minučių.
Nenustebau, kad ji pramegojo, nes jai taip dažnai būna.
Nuėje į pirmą pamoką pasisveikinom su kitais draugais ir tik suskambėjus skambučiui įėjo fizikos mokytoja. Sedėjau pamokoje ir klausiausi jos nesuprantamai aiškinamu dalykų. Tiesa sakant man fizika labiausiai nepatiko, bet mokiausi septintukais. Kodėl? Tikriausiai dėl to, kad tik formules mokėjau ir gerai slėpdavau špargalkes.
Praėjus penkioms pamokoms, kartu su Edna, nuėjom į valgyklą pas kitus mūsų geriausius draugaus.
-Sveiki,- kartu su Edna vienu metu pasisveikinom.
-Sveikas Frank'ai, Edna. Kaip tik laukiam jūsu,- pasakė Eliotas.
-Taip tikrai laukėme jūsų, nes norime jums pranešti gerą naujieną,- kaip visada laimingai nusiteikusi pridūrė Camila.
-Na tai kokia ta geroji naujiena?- prisėdus paklausiau aš.
-Gerai, klausykit idėmiai. Mes su Eliotu užsirašėm į tinklinio komanda!- džiugiai pasakė Camila.
-Wow tai netikėtina. Kaip jus priėmė? Dabar pats sezono vidurys,- suglumusi paklausė Edna.
-Kadangi mes su Eliotu esame anksčiau žaidę tinklinį ir labai gerai tai darom, treneris surizikavo ir priemė mus.
-Tai puiku! Pasakiau džiaugdamasis už juos.
-Tad turėsim sumažinti mūsu susitikimus po pamoku,- liūdnokai tarė Eliotas.
-Deje, bet teks,- pridurė Edna.
<>
Suskambėjus skambučiui iš paskutinės pamokos, bėgau kiek kojos neša, nes man už 5 minučių teniso treniruotė mokyklos stadione, tad atbėgęs į persirengimo kambarį, persirengiau į sportinę apranga, pasiėmes raketę, nubėgau pas trenerį ir likusius žaidėjus. Padarėme apšilimą ir sužaidėmė kelis setus bei išklausėme trenerio moralo apie ką darėme ne taip. Baigęs treniruotę persirengiau ir pasižiūrėjau kiek valandu. Buvo 16:46. Supratau, kad šiandien treniruote trumpesne nei įprastai, nes dažniausiai baigiasi 16:50 ir aš išeinu iš mokyklos lygiai penktą.
Grįžęs namo, jau norėjau pranesinešti tėvams, kad esu namie, bet prisiminiau, kad jie šiandien grįš tik vėlai vakare.
<>
Darydamas namų darbus užsinorėjau valgyti ir būtent tuomet Chris'as pakvietė mane vakarienes, nes kaip tik buvo metas.
Nusileidęs į apačią ir nuėjas į virtuvę pasisveikinau su Chris'u, prisėdau prie stalo ir valgiau, kaip įprasta kai tėvų nėra namie, vištiena su bulvių koše. Chris'as nieko kito nemoka gaminti, o aš moku, bet jis neleidžia man gaminti, nes jam patinka jo gamintas maistas, bet kartais maistą gaminuosi sau pats.
Pavalgę išsiplovėm lėkštes ir nuėjom į savo kambarius.
<>
Net negirdėjau kaip tėvai grįžo, bet kuo puikiausiai nugirdau jų pokalbį, tiksliau ginčą. Iš smalsumo ir dėl to, kad be perstojo kartojamas mano vardas, prisliūkinau prie jų miegamajo durų, klausiausi dėl ko jie ginčijasi. Išgirdus ką jie šneka, man pradėjo kauptis ašaros. Norėjau įeiti į jų kambarį ir užrėkt ,,kodėl to nepasakėt anksčiau!?'' Tačiau to padaryt nesugebėjau, nes bijojau tiesos...
*******************************
Štai 1 dalis baigta!!! jai patiko ir norite dar vote. Komentuokite kas patiko.🔥🔥
