Drakonų Kariai: Pamiršta Ugnis.

Senolių Pasakos..

 Elementas seniai troško išgirsti nors vieną legendą apie Ugnies drakonus. Jam labai įdomu,nes senoliai žinojo ir matė kaip tie drakonai buvo išvyti.Tokiam jaunam drakoniukui smalsumo jausmas labai didelis.Visi žino,kokie Tamsos drakonai smalsūs ir judrus, todėl jų niekada neįveiksi taip paprastai,jie labai stiprūs.
   Reikės jam po vidur-saulės nueiti pas senolius ir paklaust,bet jis dar turi laiko, todėl nueis pas savo draugus.
 Elementas nušuoliavo į jauniklių gulyklą. Ten sėdėjo šviesiai pilka drakoniukė ir visas juodas,tik sparnai balti,jaunas drakonas.Jie plepėjo.
-Grįžau,-sušuko Elementas ir drakonai pribėgo prie jo.

-Kur buvai?-paklausė šviesai pilka drakonė.
-Skraidžiau su tėčiu po Šaltuosius kalnus.Jis man parodė kur galima medžioti balto lietaus laiku.Ten pilna avių!-pasipūtė Elementas,-o ką jūs veikėte?
-Pavydėjom,-nusijuokė drakonas priešais Elementą.
-Eik tu!-kumštelėjo pilkė jį ir šis nutilo,-mes ėjom medžioti prie Rūko medžių,ten labai tamsu.
 -Norėsit po vidur-saulės nueiti sumedžioti kokių kiškių ir pavaišinti senolius, kad tie papasakotų mums istoriją apie Ugnies drakonus?-pasiūlė Elementas.
-Mes sutinkam,-pagalvodami tarė drakonai.
-Puiku.
-Aš eisiu gaudyti kiškių į Vėjų plynaukštė,Randas eis prie Šviečiančios upės, ten daug zuikių,o Elementas eis pro Rūko medžius, pabandys sugaudyt grobio kaip mes,-aiškino jauna drakonė.
-Kodėl tu eisi į Vėjo drakonų teritoriją,Tamsiaakė?-nudžiugo tokio aiškinimo Randas.
-Ne į Vėjo drakonu teritoriją, O PRIE JOS,-pabraukė Tamsiaakė,-aš ne tokia kaip tu. Aš ne bijau!
-Užsičiaupkit abu!Tamsiaakė, tu negali eiti į plynaukštę. Ten per daug Vėjo drakonų sargybinių. Tu eik prie Uolų,-pyktai pasakė Elementas.
-Gerai,jau gerai. Einam greičiau, jau saulė keliasi,-tyliai suurzgė Tamsiaakė.
Jie išsiskyrė. Randas išskrido iš gulyklos, Elementas nubėgo pro medžius tolyn,o Tamsiaakė nušuoliavo į uolų pusę.Po geros valandėlės jie susirinko prie senolių olos su pilnom burnom grobio.Elementas atbėgo kartu su kikiliais, Randas atskrido su kiškiais,o Tamsiaakė su poliariniu briedžiu.Randas išpūtė akis:
-Tu vistiek buvai plynaukštėj. Kitur tokio briedžio nesugausi.
-Man jokio skirtumo,-pasišaipė Tamsiaakė,-eikim greičiau, kol jie neužmigo.
 Elementas susiraukė ir kartu su jais įėjo pas senolius. Jie padėjo grobį į maisto valgymo vietą ir kartu tarė:
-Mes,visi kartu, atnešėm jums,tamsom, grobio, kad papasakotumėte apie Ugnies drakonų legendą,nes jūs viską matėt.
-Ačiū,jaunuoliai, papasakosim,-turbūt išgirdę apie grobį, senoliai apsidžiaugė.
Jaunikliai atsisėdo ant lapų priešais senolius ir suklupo, taip troško išgirsti istoriją.Staiga viena iš senolių pradėjo pasakoti savo šiurkščiu balsu:
-Seniai,seniai, kai mes dar buvom jaunikliai kaip jūs, o tai buvo kažkur prieš 6 tūkstančių metų, mes kartu su jais,-senolė žvilgsniu parodė ant kitų senolių,-sugalvojom surasti požeminę piramidę ir sužinoti ateitį.Kartu mes pradėjom ruoštis,bet išgirdom kaip Tamsioji Iltis,tai yra mūsų drakonų vadė suriko "Vėjo drakonai kariauja su Ugnies drakonais prie Vulkano duobės!". Mes visi suklupom,bet supratom, kad mums labai reikia į tai pažiūrėti, todėl viską pamiršom,nieko neklausydami išskridom prie Vulkano. Kai atskridom mes pamatėm tą mūšį,-ji nustojo kalbėti, nes ją pertraukė Randas:
-Tas mūšis vadinamas Debesų mušimi? Girdėjau, kad jis vyko būtent tada, kaip jūsų pasakojime.
-Tu teisus, bet duok man pratęst,-suurzgė senolė ir tęsė,-taigi. Kartu su mano draugais mes nuskridom ant akmenų ant vulkano ir žiūrėjom į mūšį. Tai buvo nuostabu. Vėjo drakonai puolė Ugnies drakonus, o tie bandė gintis! Dvi stipriausios drakonų rūšys kariavo!-šiurkščiu nuo senatvės,bet vistiek  įdomiai pasakojo senolė,-bet staiga mes pamatėm kaip Ledo drakonai visus kariaujančius drakonus sušaldė ir Žemės drakonai perstatė juos vienas nuo kito.Po to atšaldė. Vėjai ir Ugniai (Vėjo drakonai ir Ugnies drakonai) nustebo. Nieko nesuprato, ir sustingo,kol vienas jų tarė:
-Kas nutiko?!
-Mes,Tamsos,Elektros,Žemės,Ledo ir Vandens,Perkūno ir kiti drakonai nusprendėm, kad kariavimui galas.Jei jūs nenustosit kariaut, reikės jus skirt, bet jau bloga prasme,-garsiai tarė Ledo Drakonai.
-Aš taip lengvai tai nepraleisiu! Kodėl Ugnies drakonai medžioja mūsų teritorijoje?! Jie pažeidė drakonų kodekso taisykles!
-Netiesa! Vulkano duobė yra mūsų teritorija!-protestavo Ugnies drakonai.
-Žemėlapyje rašoma, kad Vulkano duobė priklauso UGNIES drakonų teritorijai, todėl jūs, Vėjai ,be reikalo pradėjot karą.
Senolė atsiduso ir tarė:
-Po šitų žodžių visi apsiramino ir išsiskirstė. 
-Kaip įdomu! Bet mes norėjom išgirsti apie tai, kaip Ugnies drakonai buvo išvyti.
Bet senolė jau miegojo.Kitas pagyvenės drakonas tarė:
-Aš papasakosiu, nes Šiurkštė jau snūsta.
-Gerai,-vienu metu pasakė jaunuoliai.
-Taigi. Prieš šimta metų, kai jūs dar nebuvot gimę, ir vėl prasidėjo karas, bet jau rimtesnis. Tas karas buvo vadinamas "Ugnies Užgesinimas".

-Žinau tokį, žinau!-pasigyrė Tamsiaakė.
-Nu ir gerai, dabar klausyk, jei nori žinoti. Jis prasidėjo nuo to, kad Ugnies drakonų vadas paskelbė, kad Vėjai vogė iš jų grobį. Vėjo drakonai protestavo sakydami:
-Netiesa! Nieko mes nevogėm!
-Ot ir tiesa. Manot, kad mes nieko nematom? Mūsų sargybiniai turi tokias akis, kad tave gali pastebėti už 60 mamuto pėdų!-pyktai urzgė Ugnies drakonai.
Senolis sustojo pagalvoti, bet pratęsė:
-Taigi, taip ir prasidėjo karas. Bet dabar,kada Ugnies drakonai neteko keletas karių mūšyje su Debesų Raptorais, jie jau nepajėgo apsiginti, ir juos išvarė.
-O matėt mūšį su Debesų Raptorais?
-Tai aišku.Bet visko nelabai prisimenu.Tiks?
-Aha,-sutiko Elementas.
-Mes stovėjom už medžių ir stebėjom. Debesų Raptorai, iš tikro esantys kitas būrys Vėjo drakonų,
puolė Ugnies drakonus iš labai aukštai. Galime sakyt, kad iš debesų.Ugnies drakonai, nieko nesuprasdami bandė sužinoti iš kur juos puola, todėl būrelis drakonų išskrido ant vulkano. Jie matė, kaip iš rūko išskrenda pulkai pilkų-baltų drakonų. Jie bandė tai pranešti vadei Garstyčiai, bet juos iš niekur nieko užpuolė senas,baltas garsusis karys vardu Vėjo Gūsis, kuris norėjo tapti Vėjo drakonų vadu.Nuo jo aštrių kaip protėvių nagai jie žuvo. Jie buvo tiesiog numalti į skutus.Taigi, niekas nepranešė.Tas mūšis buvo toks žaibiškas ir tylus, kad niekas neišgirdo, tik mes. Kartu su Šerkšne mes norėjome pranešt Ledo drakonams, bet staiga išgirdom:
-UGNIES DRAKONAI! ATSITRAUKIAM!
-Visi Ugnies drakonai išgirdę šitą frazę nustojo kariauti, atsitraukė. Jie išskleidė sparnus ir išskrido pro Rūko kažkur.Vėjo drakonai suriaumojo, tarsi laimėjo.Štai ir pabaiga, čia viskas ką aš prisimenu. O dabar eikit ir duokit mums ramybę.
Buvo jau pilnatis.Senolis baiges pasakojimą iškart užmigo. Randas tarė:
-Einam?
-Taip,-atsakė Elementas ir jie išropštė iš senolių gulyklos.
Kai praėjo pro stovyklą, pamatė, kad visi drakonai jau miega. Tik sargybiniai patruliavo prie stovyklos ribų. Trijulė kuo tyliau nuėjo į jauniklių gulyklą. Jie atsigulė, ir tarė vienas kitam:
-Labos nakties.
Visi kartu užmigo.