"- Žiūrėkit kekšytė eina!"
"- Stebiuosi, kad tavęs tėvai neatsisakė. Tu gi tokia baisi!"
"-Man gaila tavo tėvų!"
Daniella šiuos žodžius girdėjo kiekvieną dieną mokykloje. Kas atsitiks kai į mokyklą ateis naujokas - Yugyeom?
Pabudau nuo žadintuvo garso. Ohh dar viena diena mokykloje - mano nemėgstamiausioje vietoje. Jūs galvojate kodėl aš jos nemėgstu? O gi todėl, nes : aš neturiu draugų, man nesiseka moksluose nors man giliai px ant jų ir svarbiausia : aš esu patyčių auka. Nežinau dėl ko. Aš nei stora, nei tyli pelytė, nei moksliukė. Kodėl jie iš manęs tyčiojasi? Šio klausimo aš savęs klausiu jau antrus metus kiekvieną rytą. Tiesa. Tos patyčios kartais net pereina į smurtą. O gryžusi namo dar būnu aprėkiama mamos ir dar gaunu antausį. Uhh laukiu kol man sueis 18 metų ir aš galėsiu persikraustyti pas tėtį. Taip, taip aš žinau mano gyvenimas žiaurus. Bet ką galima padaryti? Ogi NIEKO. Gerai užteks galvoti ir reikia ruoštis į tą pragaro skylę. Nuėjau į vonios kambarį ir atlikau savo ryto rutiną. Susišukavau plaukus ir susipyniau 2 kasytes eglute , apsirengiau :
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Susidėjau pamokas ir užsimetusi kuprinę ant pečių išėjau iš namų. Pradėjau žingsniuoti mokyklos link. Po 10 minučių jau buvau vietoje. Huuh liko sunkioji dalis. Įeiti į mokyklą nepastebėtai. Nors tai neįmanomą, bet pabandyti verta. Pradėjau lipti laiptais aukštyn ir diena iškart sugadinta. - Žiūrėkit kekšytė eina! - sušuko Jb ir visi aplink nusijuokė. Aš tik nuleidau galvą ir ėjau toliau. Įėjau į mokyklą ir nuėjau prie savo spintelės. Suvedusi koda susidėjau nereikalingas knygas bei uždariau spintelę. Prie manęs priėjo Bryana ir Olivia. Uhh 2 mokyklos kekšytės. - O kas gi čia argi ne kekšytė Daniella? - paklausė ji išsišiepdama savo bjauria kreiva šypsena. - Kodėl nekalbi nevykele? - papūtė savo lūpas Olivia. Ji abar atrodė kaip antis. - Tau buvo įsakyta kalbėti su mumis! - sušuko Bryana ir paėmusi man už plaukų patempė juos. - Aučč - siunkščiau aš - Stebiuosi, kad tavęs tėvai neatsisakė. Tu gi tokia baisi! - Sušuko Bryana -Man gaila tavo tėvų! - Pritarė jai Olivia. Tada Bryana norėjo man trenkti, bet kažkas sugavo jos ranką. - Kekše ką tu darai?! - piktai sušuko kažkoks vaikinas. Man jau ašaros ritosi skruostais. - Ar aš tau kekšė?! Tu gražuoli, turbūt mane sumaišei su šita šliundra - perbraukė su savo dirbtiniu nagu jam per žandą ji ir parodė į mane. - Vienintelės kekšės čia esat jūs, o dabar dinkit iš čia! - sušuko jis, o jos papūtė lūpas ir nuėjo. - Ar tau viskas gerai? - priėjo jis prie manęs, o man jau iš akių bėgo ašaros. Aš tik palinksėjau. - Ne tau neviskas gerai - pasakė jis ir įsitraukė mane į savo glėbį. Aš sustingau. Nei vienas vaikinas išskyrus tėti nebuvo manęs apsikabines. - Nebijok taip manęs - sukikeno jis - Aš Jackson - ištiesė ranką jis, o aš nedrąsiai ją paspaudžiau - Aa-š-š Danie-ll-a - sumikčiojau ir tyliai pasakiau aš. - Kokia tau pamoka? - paklausė jis manęs - Ma-aan Matematika. - atsakiau tyliai - Puiku galėsim sėdėti kartu - nusišypsojo jis. - Bėje aš čia naujokas. - Aišku - dabar jau tvirtai pasakiau aš Visą pamoką prasikalbėjau su Jackson. Aš džiaugiuosi. Truputį pradrąsėjau, ir man atrodo susiradau draugą. Taip praėjo dar 2 pamokos. Keista jokių bjaurių žodžių ir panašių dalykų nebuvo. - Einam į valgyklą - pasakė jis. - Ne Jacks aš neisiu. Aš nealkana. - pasakiau aš - Gerai - jis trūktelėjo pečiais - tada susitiksim prie dailės klasės - mirktelėjo jis ir nuėjo. Staiga prie manęs priėjo Olivia su Bryana ir Bryana iškart man čiupo už kaklo bei prirėmė prie sienos. Aš pradėjau dusti ir mosikuoti rankomis. - Jackson mano - Sušnypštė ji ir atleido ranką. Bet iškart sulaukiau smūgio nuo Olivios į pilvą. Jos abi spardė mane, o aš tik bandžiau apsiginti nuo smūgiu. Po dar kelių jų smūgių man pradėjo mirguliuoti akyse ir aš praradau sąmonė. Paskutinė mano mintis buvo "Ar aš mirštu?"
