Liverpool ✨

20 dalis 'Mūsų tėvelis'

Alex pov.
Lėktuvui nusileidus Niujorke su Noah išlipom iš jo. Prie mūsų priėjo tamsiaplaukė mergina ir puolė apkabinti Noah. Jie taip prastovėjo galbūt minutę. Jai atsitraukus ji atsisuko į mane ir nusišypsojo.
-Labas! Aš šito kvailio sesuo Taylor, -ji nusišypsojo plačiau ir apkabino mane.
-Ejjj...-suniurzgėjo Noah priversdamas mane sukikenti.
-Aš Alex, -šyptelėjau ir ji atsitraukė.
-Tu jo mergina? -paklausė susiraukus ir parodė į Noah.
-Ne! -abu vienu metu pasakėm.
-Okey okey... Tyliu, -sukikeno. Visi tryse įsėdom į baltą merginos mašiną. Jie abu atsisėdo į priekines sedynes, o aš į galą. Noah atsisuko į mane ir nusišypsojo kaip ir aš jam. Jam nusisukus išsiimiau telefoną ir išjungiau lėktuvo rėžimą. Mano telefonas ėmė vibruoti pranešdamas daug pranešimų.
-Kažkas pasiilgo per keletą valandų, -sukikeno Noah. Atsidusau.
-Taip... Harry, Harry, Harry, Harry, Savannah, Harry, Harry, Jack, Jack, Jack, Jack, Scarlett, Scarlett, Savannah, Savannah, Harry ir taip toliau, -prunkštelėjau ir išjungiau telefoną.
-Neperskambinsi? -prunkštelėjo jis.
-O turėčiau? Jiem manęs prireikia tik kai jiem kažko reikia. Aš paskambinsiu kai man kažko reikės, -pasakiau atsiremdama į sedynę.
-Pranešk kažkam jog tu gyva ir sveika. Nes jie gali paskelbti tavo paiešką, -paaiškino Noah ir aš linktelėjau. Vėl įjungiau telefoną ir parašiau Savannah žinutę.

      To   Mažutiaa  <3
     
Labukaa. Man viskas gerai. Man reikia atostogų. Neskambinkit man, nes tai kainuos pinigus jums. Aš ne Los Angele ir aš sveika. Kada nors susisieksiu su jumis. Myliu :*

       From Mažutiaa <3

Alex tu mane labai išgąsdinai! Harry galvojo visus plaukus nuo galvos nusiraus neradęs tavęs.
P.S.  Jam netiktų būti plikam ;)

    Sukikenau.
-Noah?
-Na?
-Įsivaizduok Harry be plaukų, -vėl sukikenau ir jis ėmė garsiai juoktis.
-Alex, negadink man vaikystės, -prunkštelėjo jis ir aš nusijuokiau.

         To Mažutiaa <3
Tu privertei mane juoktis. Liepk jam nesiraut nuo galvos plaukų, nes merginos nebelips. Aš turiu eiti. Parašysiu tau :*

Užrakinau telefoną ir Taylor įvažiavo į didelio namo kiemą. Visi išlipom. Taylor nuėjo atrakinti durų, o aš susistabdžiau Noah.
-Kas nutiko? -sunerimo jis.
-Um... Nieko... Aš manau jog aš geriau išsinuomuosiu viešbutyje kambarį ir jame gyvensiu, po to susirasiu dar...
-Net negalvok, -jis pertraukė mane, -Tu gyvensi čia.
-Bet...
-Jokių bet. Tu patikai Tay. Ji tikrai nesupyks dėl to. O be to mes gyvenam čia dviese. Mums šis namas per didelis dviems, -jis nusišypsojo ir aš apkabinau jį.
-Taip negalima. Aš naudojuosi tavimi, -sumurmėjau jam į languotus marškinius.
-Ne, Alex. Tu esi per daug gera, jog naudotumeis kažkuo. Tu mano draugė. Aš padedu tau, tu padedi man. Gerai? -jis šyptelėjo atsitraukdamas. Aš nusišypsojau ir linktelėjau. Abu nuėjom į namą.
Namas buvo tikrai labai gražiai suprojektuotas. Viskas buvo savo vietose ir net neatrodo jog čia kas gyventų.
-Čia gražu, -šyptelėjau.
-Alex? -į mane kreipėsi Tay ir aš atsisukau į ją, -Einam, -pasakė ji ir paėmusi mane už rankos užsitempė į viršų. Abi įėjom pro praviras duris.
Tai buvo šviesus kambarys. Su keliomis grupių plakatais ir nuotraukomis.
-Noriu tavęs paklausti, ir labiau susipažinti su tavim, -sukikeno ji ir atsisėdo ant lovos, kartu pakviesdama ir mane.
-Klausk, -sukikenau.
-Kas jūs su Noah?
-Draugai, -šyptelėjau.
-Dėl kokių priežasčių tu čia?
-Mano draugas truputį įskaudino mane ir man tiesiog reikėjo pabėgti nuo visko. Man padėjo Noah.
-Einam, -vėl pasakė ji ir išsitempė mane iš kambario. Priėjom dar dvejas duris, -Išsirink. Šitas, -parodė pirštu į tamsias kambario duris ir jas pravėrė. Kambarys buvo tamsus su dideliu langu ir didele lova, -Ar šitas? -atidarė baltas duris. Jame vyravo švelnios spalvos.
-Šitas, -parodžiau į tamsųjį kambarį.
-Įsikurk. Jei ko reikės -pasakyk. Duosiu. Galėsim nuvažiuoti apsipirkti kartu, -ji nusišypsojo ir aš linktelėjau. Ji nuėjo žemyn, o aš į kambarį. Man jis patinka. Visai kaip ir dažna mano nuotaika.

        Po dviejų valandų.
Susidėjau savo daiktus, nors jų ir nebuvo daug. Saldžiai pamiegojau ir ką galiu pasakyti... Man tikrai geriau.
Nusileidau žemyn ir nuėjau link ten kur girdėjau balsus. Įėjau į virtuvę kurioje vyravo šviesi rožinė ir balta spalvos. Woow... Čia sedėjo Tay ir Noah.
-Sveikutė! -nusijuokė Tay ir priėjus apkabino. Sukikenau.
-Labas.
-Miegojai? -pasidomėjo Noah. Linktelėjau šyptelėdama.
-Galėsim eiti apsipirkti? -sustryksėjo Taylor ir aš sukikenus linktelėjau.
-Alex, -pakvietė mane Noah, kai Taylor išbėgo iš virtuvės, -Ar viskas gerai? Aš noriu jog tu susibendrautum su ja, kad ir kokia vaikiška ji bebūtų. Aš tikiuosi jog tu čia pasiliksi kuo ilgiau, -nusišypsojo jis.
-Noah. Nenoriu būti našta jums kurią jūs turėtumėt išlaikyt. Aš turiu užsidirbti pinigus.
-Taip negalima. Tu turi mokytis, o ne dirbti. Gyvenk čia dar metus, iki savo pilnametystės. Po to jau daryk ką nori, bet dabar aš atsakingas už tave, -mirktelėjo jis man.
-O taip tu čia mūsų tėvelis, -prunkštelėjau ir jis pakilnojo antakius nusijuokdamas. Noah atsistojo ir ištiesė rankas apkabinimui. Plačiai nusišypsojau ir apkabinau rudąakį. Jis paglostė mano plaukus ir į virtuvę atėjo persirengusi Taylor.
-Kokie jūs mieli! -nusijuokė ji ir mes su Noah šyptelėjom atsitraukdami.

     Gemma pov.
-Harry nusiramink! -sušukau. Kątik grįžau namo, o čia didžiulis savartynas! Harry mėto viską kas papuola jam po ranka. Jei gerai supratau jis kažką padarė merginai ir ji dingo. Ar kažkas panašaus...
-Harry! -sušukau ir stengiausi valyti riedančias ašaras. Priėjau prie vaikino ir patraukiau jį už rankos. Jis piktu žvilgsniu nužvelgė mane ir aš apkabinau jį sukūkčiodama. Harry kūnas atsileido ir jis apkabino mane taip pat.
-Nusiramink, Harry. Viskas bus gerai...

      Savannah pov.

Harry išvyko iš namų įsiutęs. Nežinau dėl ko. Vos jam išvažiavus teko tvarkyti visus namus.
Užlipau į savo kambarį ir pasiimiau telefoną. Susiradau Alex numerį.

       To Debiliukaaa <3 <3
Labutis Alex! Sakydama jog Harry nusiraus visus plaukus buvau visiškai neteisi! Jis buvo labai įsiutęs. Mūsų namai buvo panašūs į savartyną jam išvažiavus. Nežinau kas jam užėjo. Tai atrodė tikrai baisiai. Ir noriu paklausti... Ar mes galėtume susiskambinti? Man reikia pranešti tau kaiką labai svarbaus.

Išsiunčiau žinutę ir po minutės mano telefonas ėmė skambėti.
(A-Alex. 
S- Savannah)

A-Labas.
S-Labas, -nusišypsojau.
A-Tai kas ten pas jus vyksta? -ji sukikeno.
S-Geriau paklausk kas nevyksta, -nusijuokiau, -Harry daužo viską kas po ranka, kas yra tikrai keista, nes tiek aš Zayn tiek tu Harry buvom žaisliukai, -atsidusau.
A-Plačiau prašom.
S-Zayn su Harry susilažino su kažkokiu Jason jog jie permiegos su mumis ir už tai gaus 100 eurų. Ir tau tikriausiai įdomu dėl ko Harry ignoravo tave savaitę? Nes jis klube pamatė merginą panašią į tave ir Jason jam pasakė jog tai tu. Tai tu jo akyse buvai kalė iki tol kol Jack jam nepasakė jog tu tą vakarą verkei... Tiesa dėl ko tai buvo?
A- Iš kur tu viską sužinojai?
S-Zayn papasakojo apie lažybas, o Jack papasakojo apie Harry. Sakė jog jis pats jam papasakojo.
A-Aišku...
S-Galiu sužinoti kur tu?
A-Nea, -sukikeno.
S-Alex, -numykiau.
A-Labas! -nuskambėjo vaikino juokas telefone. Alex suinkštė.
S-Kas jis toks?! -sucypiau.
A-Jis Noah.
S-Supažindinsi mane su juo?
A-Kadanors. Kai atvažiuosi.
S-Aš nežinau kur! Bėje aš noriu mokytis su tavim!
A-Nes Niujorke! Atvaryk! -vėl pasigirdo vaikino balsas ir kaip Alex suurzgė.
A-Jack, Harry ir kitiems nė žodžio. Aišku? -ji sumurmėjo piktai.
S-Okyte. Atvarys manęs tas gražuolis iki oro uosto?
A-Atvarys... Iki.
S-Ikiukaa, -nusiunčiau oro bučinį garsu ir nusijuokus padėjau ragelį.

    Alex pov.
-NOAH! TU DAR KENTĖSI!

Jubiliejus :'D

1711 žodžiai :*
Ačiū skaitytojam <3