Wedding day

Trečioji dalis

Ema

Šiandien kaip niekad turiu daug darbo, o dar tenka važiuoti į studiją kurioje turiu susipažinti su vaikinais kurie yra mano darbo dalis.

Apsirengusi apsitempusia raudoną suknelę ir juodus aukštakulnius po truputi leidausi žemyn ir išvydau prie durų stovinti vaikiną. Švelniai vienas kitą pabučiavome ir įsėdome į skirtingus automobilius.

Gerai tik tai, kad mano namai nebuvo taip toli nuo studijos kurioje buvo paskirtas mūsų susitikimas. Atsargiais žingsniais užlipau į antrą aukštą ir atidariusi duris išvydau keturis vaikinus sėdinčius prie vieno didelio stalo.

- Labas rytas. - ištariau jiems uždarius duris ir išvydau kaip visų akys sužiūro į mane. - Čia visi? - pasiteiravau jų, bet vaikinai sugebėjo tik susižvalgyti.

- Trūksta Zayn Malik, palauksime šiek tiek. - ištarė man garbanotų plaukų vaikinas ir lengvai nužiūri mane.

Linktelėjau jam galvą ir vaikinai laukė kol ateis paskutinis jų grupės narys, bet matyt vaikinas neskubėjo pasirodyti studijoje ir tai mane pradėjo nervinti.

Kiek atsipalaidavau ir atsisėdusi ant balto stalo pasitaisiau savo raudoną suknelę ir varčiau popierius kol neišvydau kaip į mane žiūri blondiniškų plaukų vaikinas. Aš nusišypsojau jam ir vėl nusukau akys į popierius, tačiau laikas vos po truputėlį slinko, o vaikino taip ir nebuvo.

- Zayn tu kur? - išgirdau kaip prabilo vienas iš vaikinų ir aš pakėliau galvą. - O gal gali greičiau, šiaip pas mus yra agentė. - drebančiu balsu ištarė vaikinas ir išgirdau kaip vaikinas mesteli savo telefoną ant stalo.

Nusišypsojusi pati sau atgal įdėbiau savo akis į popierius ir pagaliau išvydau nuotraukas kiekvieno vaikino. Vaikinai iš tiesų buvo patrauklus todėl kiekviena mergina svaigo nuo jų tik dėja ne aš.

- Ko jūs visi čia skambinot man? - surimtėjusiu balsu prabila juodaplaukis vaikinas ir aš pakeliu akis į jį.

- Kaip matau dabar jau galime pradėt dirbt. - ištariau jiems ir mačiau kaip ką tik atėjęs vaikinas nenuleidžia nuo manęs akių. - Su manim kažkas ne taip? - pasiteiravau jo ir žvilgtelėjau į save iš viršaus.

- Ne. - pakratė galvą juodaplaukis vaikinas ir lengvai nusišypsojo man. - Gal galiu sužinot kuo esi vardu? - pasiteiravo manęs ir švelniai priartėjo prie manęs.

- O mes jau perėjome ant tu. Esu vardu Ema, nuo šiol būsiu jūsų turo agentė. - ištariau jam ir su šypsena padaviau jam savo ranką.

Vaikinas labai švelniai pabučiuoja mano ranką ir pajuntu kaip per kūną nueina milijonas šiurpuliuku.

- Gerai. - ištariau jam ir padaviau kiekvienam po dokumentų kopija. - Noriu, kad dabar kiekvienas perskaitytumėt ir pasirašytumėt. - pasakiau jiems ir atsisėdau ant baltos sukamosios kėdės.

Vaikinai vartė popierius ir labai jau atsainiai skaitė tais kas parašyta juose. Keli net neperskaitę iki galo staigiai atversdavo paskutinį lapą ir pasirašydavo.

- Štai. - ištarė man vaikinai ir padavė popierius vienintelis kuris vis dar skaitė buvo juodaplaukis vaikinas.

Vaikinas iš tiesų skyrėsi nuo kitų, jis buvo kažkoks kitoks. Man patiko, kad vaikinas nesielgė taip kaip jam liepė kiti, jis viska darė savaip ir tai traukė mane link jo.

- Kažkas ne taip? - pasiteiravau jo ir išvydau tas spindinčias akis nukreiptas į mane.

- Galima aš atnešiu jums kitąkart pasirašyta, nes dabar nelabai galiu normaliai jo perskaityti. - pasiteiravo manęs vaikinas su šypsena ir mačiau kaip visi jo draugai įdėmiai stebėjo ką tik pasakytus vaikino žodžius.

- Žinoma, štai mano adresas ir darbo, ir namų. Lauksiu. - pasakiau jam padavusi baltos spalvos kortelę ir atsisveikinusi su visais palengva išėjau iš studijos.