Stichijų širdis

1.

Mūsų pasaulio gyventojai nebendrauja su žmonėmis. Jiems mes tik pasaka, tačiau čia, giliai miške verda visas mūsiškių gyvenimas.

Aš esu viena iš tų gyventojų. Vampyrė. Mano tėvai mirė, prieš pat mano akis. Jie buvo nužudyti medžiotojų. Aš dar gyva, nes tuo metu stebuklingu būdu lindėjau krūmuose, bet tai nenumalšina skausmo širdyje. Naktimis sapnuoju košmarus, o kartais ir sapnus. Juose regiu tėvus. Mes kalbamės. Ir visa tai tikra. Tačiau pro langą prasiskverbęs pirmas saulės spindulys viską nutraukia.

Turėdama omenyje gyventojus, nekalbėjau vien tik apie vampyrus. Šiame miške grupėmis gyvena vilkolakiai, gerai užsislapsčiusios raganos ir kitos būtybės, kurių knybždėte knibžda.

~~~

Nekenčiu mokslo metų pradžios, galbūt todėl, kad akademijoje sulaukiu per daug dėmesio, o galbūt todėl, kad nesu tokia, kaip jie visi. Tačiau visoje šitoje masėje turiu du draugus.

- Mėja!- vampyras mini vampyrai čia. Prie manęs pribėgo Klaudijus ir Žemyna.

Buvau staigiai įtrauktą į šiltą glėbį. Nusišypsojau turbūt pirmą kartą per šiuos kelis mėnesius. Nemėgstu šypsotis, nes kam tai daryt, kai anaiptol nesi laiminga? Šis kartas turbūt yra išimtis.

- Pasiilgau jūsų!

- Mes irgi tavęs!

Jau sukausi eiti iki savo kambario, nes į mane žiūrėjo daug akių, kol neišgirdau labiausiai nenorimos temos. Nemėgstu švęsti savo gimtadienio, kuris bus už savaitės.

- Ne. Tik ne vakarėlis, aš gimtadienio nešvęsiu.

- Salomėja!- Žemyna į mane kreipiasi pilnu vardu tik tada, kai kažko reikalauja. Pavyzdžiui, kaip ir dabar - surengti gimtadienio vakarėlį.

- Su viena sąlyga. Jūs rytais man nešit pusryčius į lovą.

Nemėgstu eiti į valgyklą, nes ten sulaukiu daugiausiai dėmesio, todėl jeigu valgau, tai tik ryte ir naktį, kai visi miega. Taip žinau aš keista, bet ką padarysi.

- Galiu eiti?

- Taip,- tarė Klaudijus ir padėjęs ranką ant Žemynos liemens nusišypsojo. Pavarčiau akis. Saldžioji porelė.

~~~

Atsiribojusi nuo vampyrų gulėjau lovoje. Ne šiaip atsiguliau, kad pailsėti, bet aš ir vėl regėjau viziją. O jos iš manęs atima jėgas.

"Stoviu miške. Mane apsupę keturi vampyrai. Sergėtojai? Veidų neįmačiau, bet buvau užtikrinta, kad tai yra dvi merginos ir du vaikinai. Ant kiekvieno rankos buvo tatuiruotė, kaip ir pas visus dampyrus ( sergėtojus ). Bet kodėl jie čia su manimi? Kur jų kilmingieji? Pasižiūrėjau į savo rankas ir net išsigandau nuo vaizdo. Ant abiejų rankų buvo po du piešinukus, kitaip tariant stichijas. Jas jungė raizgyta mėlyna linija. Staigiai pakėliau akis ir apžiūrėjus vampyrų tatuiruotes, supratau, kad jos lygiai tokios pačios, kaip ir mano. Ne. Negali būti."

Lėtai pramerkiau akis. Širdis pradėjo plakti, kaip pašėlusi. Ką tai reiškia?