Brandos pabaiga

5 0 0
                                    

Prabėgo daug laiko, žmogus ilgai nesirodė. O kai pagaliau sugrįžo, obelis taip apsidžiaugė, kad vos beįstengė prašnekti.
- Eikš, mano vaike,- šnabždėjo,- ateik ir pažaisk.
- Aš senas ir liūdnas,- atsakė.- Jau neberūpi žaidimai. Man reikia luoto, kad nuplukdytų mane toli. Ar gali dovanoti man luotą?
- Kirski mano kamieną, išsiskobk luotą,- kalbėjo obelism
- Tada galėsi išplaukti toli... Ir būsi laimingas.

Žmogus nukirto kamieną,

išsiskobė luotą ir išplaukė.

Ir obelis buvo laiminga...

Nors ne visai...

Dovanų MedisWhere stories live. Discover now