Chain

1

Rose

Nulipau nuo juodo blizgančio motociklo ir nusiėmusi šalmą papurčiau galvą. Vis dar laikydama jį rankoje priėjau prie namo durų ir jas atidariau.

-Mam! Aš namie!-padėjau šalmą ant kolidoriuje stovinčios spintelės ir nusiaviau savo batus.

-Kaip sekėsi naujoje mokykloje?-mama kyštelėjo galvą iš virtuvės.

-Nežinau. Nebuvau ten.-truktelėjau pečiais ir mamos veidas tapo piktas, o vėliau liūdnas.

-Nagi, mieloji, privalai ten nueiti. Tai paskutiniai metai.-ji atsiduso dingdama virtuvėje, todėl nusekiau jai iš paskos.

-Gerai, rytoj ten nueisiu.-pavarčiau akis nugvelbdama agurko griežinėlį.

-Be to, kur buvai jei ne mokykloje?-paklausė ji.

-Bibliotekoje ir kapinėse.-prisėdau prie stalo.

-Kapinėse?-ji staigiai atsisuko.

-Taip, aplankiau senelę. Įprotis.-truktelėjau pečiais kramtydama agurką.

-Žinau, jog to nenorėjai, bet supranti, kad tėčiui reikėjo šito darbo.-liūdnai pažiūrėjo.

-Viskas gerai. Tikrai. Jums reikėtų nustoti pergyventi dėl manęs.-atsikėliau nuo kėdės ir pakštelėjusi mamai į skruostą palikau virtuvę.

Iš kuprinės iškračiau bibliotekos knygas ir susidėjau daiktus, kurių man gali prireikti mokykloje. Kadangi vadovėlių dar neturiu, tvarkaraščio taip pat, įsimečiau kelis sąsiuvinius ir tušinuką. Patikrinau ar piniginėje vis dar turiu brolio nuotrauką ir taip pat įmečiau ją į juodą kuprinę. Pastačiau ją prie lovos ir pradėjau tvarkytis kambarį.
Man baigiant, į duris kažkas švelniai pasibeldė. Priėjusi prie durų atidariau jas ir mane pasitiko pavargęs tėčio veidas ir mažytė jo šypsenėlė.

-Nusileisi pavalgyti? Mama paruošė vakarienę.-jis mostelėjo link laiptų.

-Taip, žinoma. Nė nepastebėjau kaip prabėgo laikas. Kaip sekėsi darbe?-paklausiau uždarydama duris ir kartu su juo pradėdama žingsniuoti link laiptų.

-Na, čia žmonės daug malonesni nei Teksase.-truktelėjo pečiais.

-Esu tikra, kad tiesiog bandai save paguosti.-nusijuokiau ir jis iš paskos.

-Žinai, neslėpsiu nuo tavęs. Darbo čia tiek pat daug. Bet alga daug didesnė.-pasakė kai įėjome į virtuvę.

-Galėčiau susirasti darbą. Tuomet jums nereikėtų skirti tiek daug pinigų mano išlaikymui.-atsisėdau prie stalo.

-Tu mūsų vaikas ir mes privalome tave išlaikyti.-mama rimtai pažiūrėjo į mane.-Be to, pirmiau pabaik mokyklą, o tada galėsime pakalbėti apie darbą.

-Ah, taip, kaip sekėsi mokykloje?-tėtis šyptelėjo įdėdamas man į lėkštę vištienos.

Trumpam žvilgtelėjau į mamą, kuri lengvai papurtė galvą ir man šyptelėjo.

-Manau gerai. Viskas kitaip, bet gerai.-atsidusau įsidėdama ryžių.

-Matai, mieloji? Sakiau, jog viskas bus gerai.-tėtis kreipėsi į mamą ir patenkintas ėmė valgyti.

-Taip. Išties neblogai.-mama nusijuokė ir mirktelėjusi man įpylė sulčių.

Vakarieniaudami klausėmės tėčio pasakojimų ir iš jo juokėmės. Baigęs tėtis nuėjo į savo kambarį dirbti, o aš padėjau mamai sutvarkyti virtuvę bei išplauti indus.
Nusišluosčiau rankas ir pakabinau rankšluostį džiūti. Padėkojusi mamai už vakarienę ruošiausi eiti į savo kambarį, bet mama mane sustabdė tarpdury.

-Juk žinai, kad tai paskutinis kartas.-šį kartą jos veidas buvo rimtas.

-Žinau. Rytoj nueisiu ten.-linktelėjau jai.

-Nesakiau jam tik dėl to, nes dabar mums visiems sunkus laikotarpis ir nenoriu liūdinti nei jo nei tavęs. Bet turi suprasti, jog turi pabaigti mokyklą. Mes su tėčiu to labai norime. Aden būtų to norėjęs.-jos skruostu nubėgo ašara, bet ji greitai ją nuvalė.

-Aš pabaigsiu ją. Pažadu.-pajutusi, jog mano balsas ėmė trukčioti, palikau mamą virtuvėje ir užbėgau į savo kambarį.

Giliai įkvėpiau ir iškvėpiau. Negaliu leisti sau verkti. Tik ne vėl.
Nuo aukštos spintos nukėliau apdulkėjusį rėmelį. Nubraukiau storą dulkių sluoksnį ir žiūrėdama į seną nuotrauką nejučia nusišypsojau. Čia stovėjo jaunas vaikinas, kuris buvo kątik baigęs mokyklą. Ant galvos puikavosi mokyklos baigimo kepurė, o rankoje jis turėjo raudonu kaspinu perrištą raštą, kuris tik patvirtino faktą, jog mokykla baigta.
Šalia stovėjo iš pažiūros jauna mergina, su gražiai krentančia suknele ir aukštakulniais. Abu jie buvo apsikabinę ir išsišiepę iki ausų. Atrodė, jog tuo metu jiems niekas nerūpėjo. Jie tiesiog buvo laimingi ir džiaugėsi akimirka.
Padėjusi savo ir brolio nuotrauką atgal smarkiai atsidusau.

-Aš pabaigsiu mokyklą. Privalau pabaigti. Dėl Aden.-sušnabždėjau.