Hidden secret (SUSTABDYTA)

20.

Apsirengiau ir išlėkėm iki Braunų.

Po gerų 10 minučių kelio atvažiavom į mano senuosius namus

Kaip aš jų pasiilgau.... Taip norisi imt ir atsirakinus duris tiesiog krist ir gulėt ant to švelnaus ir minkšto kilimo.... Bet teks belstis ir laukt kol atidarys.
Tik paskambinom ir ilgai neteko laukt kol kas nors ateis. Ir tas kas nors buvo Christian.

- Laba diena, taip anksti nelaukėm jūsų. Galvojom į vakarą tik atvyksit. - pasižiūrėjas į mane bandė apsimestinai gražiai kalbėt.

Oh god, jis labiau išlepytas nei aš. Bet ką padarysi. Reikės eit į brolio kambarį per savo. Gerai, kad jie sujungti ir nereikia išeit iš kambario, kad nueičiau į kitą.

- Labas. Angelina yra?

- Yra. Užeikit. - matosi, kad nepatenkintas.

Mum nuėjus link svetainės pastebėjau, kad baldai perstumti ir kai kurie pakeisti. Matosi, kad seniai buvau šiuose namuose.
Mum įžengus į svetainę iš karto pasitiko besišypsanti moteris.

- Sveiki atvyke. Atleiskit, kad nepasitikau pati. Prašau prisėskit.

- Sveika, nieko tokio. - pasakius prisėdau, o šalia ir advokatas. - Atvežėm dokumentus. Perskaitykit ir jei viskas jum tinka pasirašykit ir bus baigta.

Man pasakius moteris užsidėjo akinius kurių anksčiau nenešiojo arba nebuvo reikalo juos dėtis. Pasiėmė sektuvą su dokumentais ir pradėjo skaitinėt bei tikrint.

- Kaip matau viskas parašyta ką ir sakėt, kai buvom susitikusios. - ji pasiėmė rašiklį ir pasirašė kur reikia. Tada padavė man, o aš padaviau Fredžiui.

Jis dar kartą patikrino ar nieko nepraleidom ir tada išėmė kopiją ir padavė ją poniai Braun.

- Imkit, tai kopija, o originalas bus pas mane arba pas mano klientę. - parodė į mane. Aš pritardama linktelėjau.

- Aš ne tik dėl popierių atėjau čia, bet dar norėsiu užeit iki savo kambario. Noriu paieškot vieno daigto kurį turbūt čia palikus. - nusišypsojau, kad atrodytų įtikinamiau.

- Žinoma brangute. Jug tai tavo namai ir tikrai manau, kad liko daigtų čia dar. - linksmai kalbėjo Angelina. - Oj kokia aš nemandagi, gal arbatos ar kavos norėsit?

- O gal turit kapučino? Jei ne tai tiks ir arbata.

- Turėtų dar būt like. Pažiūrėsiu.

Ir apsisukus nuėjo į virtuvę. Kol ji buvo užsiėmus nubėgau iki mašinos ir pasiėmiau kuprinę, kad turėčiau į ką sudėt nuotraukas bei daigtus kurių "atėjau".

- Ponia Angelina, einu iki kambario pasieškot ko atėjau!! - sušukau atsisukus virtuvės link. Tada atsisukau į Frederiką. - O tu būk su ja ir kaip nors užimk jos dėmesį, kad nesugalvotų ateit bei stebėk tą Christian, nes jis man įtartinas.

Viską tyliai pasakius nuėjau. Užlipus į antrą aukštą pradėjau eit link savo kambario. Eidama pastebėjau, kad Christian atsitūpes bando atrakint su vielute brolio kambarį, bet taip lengvai jo neatrakinsi. Pasislėpus už sienos stebėjau jį. Galiausiai susinervino, nes vielutė lūžo ir liko kyšoti iš spynos.
Aš atsitraukiau toliau nuo jo, kad nesuprastų ir apsimečiau, jog tik ateinu ir jo dar nematau. Man pasitraukus ir paėjus atgal kaip tik Angelina šūktelėjo, kad arbata padaryta, nes kapučino nerado.

- Gerai, būsiu po dešimties minučių tikiuosi iki kol ateisiu neatvės arbata!!! - šūktelėjau atgal. Išgirdęs, kad ateinu staigiai susipakavo ir pasišalino, kad nepastebėčiau.

O kad tu žinotum, kad aš tave mačiau... Bet nieko. Kol tvarkysiuosi su kambariais, sugalvosiu ką daryt.

Atsirakinus  duris įžengiau į savo senąją tvirtovę. Kaip seniai čia buvau... Niekas nepasikeitė, tik tai, kad prisirinko daug dulkių. Spėju, jeigu galėčiau tai pradėčiau viską tvarkyt bei šveist.
Bet deja, nėra tam laiko. Reikia pakeist nuotraukas. Teko gerai paplušėt su photoshop programa, nes kol suradau tinkamą pusbrolio nuotrauką, tada ją patvarkiau, įklijavau save ir dar kelias vietas pataisiau. Panašiai viską kartojau kažkur dar su dešimt nuotraukų.
Savo kambary atitraukiau spintą ir ten pasirodė visu gražumu brolio kambarys.

Įžengus į kambarį iš karto pradėjau nukabinėt nuotraukas ir jas išėmus keisti kitom. Užtrukau gal penkias minutes. Apžiūrėjau ar nieko nepalikau, o kiek pritrūko nuotraukų tai kitas su visais rėmeliais pasiėmiau.
Kai viską baigiau - grįžau pas save į kambarį. Ten nuotraukų nebuvo. Tik kelios kur aš su savo "tėvais".
Pasikuitus po lova radau dėžę su daigtais. Atidarius ją radau kažkokį didelį mėlyną visiškai nepaliestą voką. Ant jo buvo parašyta Park  Yoo-ra, bet korėjietiškais rašmenim. Buvau sudominta kas viduj, bet nebuvo kada tikrint. Toliau dėžėj buvo seni mano ir Yeol susirašinėjimai. Mano plaukų eskizai, užrašų knygutė, dienoraštis ir dar daug daigtų. Bet labiausiai patraukė dėmesį išlindęs kampas kažkokios grandinėlės. Ją ištraukus prisiminiau, kad ją man padovanojo mama. Ech taip ir neatprasiu jų vadint tėvais.

Išsiėmus užsikabinau ant kaklo. Ir atsistojus prieš veidrodį pasižiūrėjau kaip atrodau.

Dar praėjus savo ir brolio kambarius išėjau. Nešiausi rankoj dėžę, kurią ištraukiau iš po lovos ir dar rūbų įsimečiau į kuprinę.
Nusileidau žemyn ir nuėjau į svetainę.

- Atsiprašau, kad užtrukau.

- Neatsiprašinėk. Jug čia tavo namai. Tik, kad arbata atšalo... Pala padarysiu naujos. - jau ruošėsi eit į virtuvę.

- Nereikia vargintis. Mėgstu ir šaltą gert. - atsisėdau ant sofos ir pasiėmiau į rankas puodelį. Gurkštelėjau ir supratau, kad dar šiek tiek šilta.

Kol išgėriau spėjusią atvėst arbatą pasikalbėjom. Atnešė pyrago, bet nevalgiau, nes esu alergiška riešutams.

Pažiūrėjus kiek valandų supratau, kad esam apie pora valandų. Tad nusprendėm, kad jau laikas važiuot.
Padaviau popierių kopiją poniai Braun. Dėžę su daigtais paėmė Fredis. Atsisveikinom ir išėjom.

Uchh... Kažką parašiau :)
Pasakykit ką manot ir ko dar tikitės? :)

A lot of love <3