Viena diena

Prologas

  Man skaudėjo. Iš vidaus deginantis jausmas užvaldydavo kūną kas kartą pagalvojus apie keistus sapnus, kurių negalėjau paaiškinti. Viskas prasidėdavo taip pačiai. Vienui viena, apsupta tamsoje skendinčių namų sienomis išvysdavau daugybę kraujo balų. Užuodžiau tą kvapą, kuris nenoromis svaigino ir maloniai ramino iš baimės įsitempusį kūną. Jausdavau tą nemalonų šaltuką iš lėto užvaldantį kūną ir priverčiantį drebėti. 
   Kas mėnesį kruopščiai atliktas prancūziškas manikiūras, šlykščiausių košmarų metu virsdavo aštriais it skustuvai nagais, kurie nepriklausė jokiam žeme vaikštančiam gyvūnui. Mėgindama save apglėbti sustirusiomis rankomis visad įsidrėksdavau. Žaizdos nepriminė eilinio gyvūnėlio įdrėskimus. Nejausdama skausmo iš baimės ir sumišimo stebėdavau, kaip menkiausias prisilietimas prie odos atverdavo joje pačias giliausias žaizdas. Kartais tos žaizdos atverdavo plonučiu mėsos sluoksniu aptrauktus kaulų kontūrus. 
   Galiausiai pradingus smalsumui tyrinėjant savo pasikeitimus dėmesys nukrypdavo į šalimais susmukusius išdarkytus žmonių palaikus. Gyvybę praradę kūnai ir iš jų tebetekantis kraujas manyje pažadindavo siaubūną, kuris nė nepasišlykštėjęs suklupdavo prie išniekintų aukų. Užuosdama kraują prarasdavau sveiką protą ir nurijusi burnoje susikaupusį seilių kiekį, godžiai maitodavau likusią sveiką mėsą iš neatpažįstamų asmenų likučių. 
   Nepasotinamas alkis galiausiai baigdavosi. Anksčiau ar vėliau atgaudavau sveiką protą ir pradėdama jausti žmogiškus jausmus pasiduodavau mane užvaldančiai panikai. Šaltis, drebulys, pasibaisėjimas sukaustydavo kūną. Gilus kvėpavimas virsdavo skausmo perpildyta rauda ir nevaldomai riedančiomis ašaromis. Baisėjausi savimi, nekenčiau to kokia tapdavau, bet tuo pačiu negalėjau suvaldyti manyje tūnančio monstro ar pabėgti nuo jo. 
  Siaubūnas tūnantis manyje vienintelį kartą per visą šį trumpą dvidešimt ketverių metų gyvenimą buvo suvaldytas ir tyliai nustumtas į šešėlius. Tą vakarą sulaukiau iš draugės skambučio. Agnetė pateikė pasiūlymą lengvabūdiškai pasilinksminti vietiniame klube. Man reikėjo minimaliai atitrūkti nuo realybės, o pažįstant merginą, su ja tai buvo pats tinkamiausias sprendimas. Sutarusios vakarą pradėti mano bute užbaigėme pokalbį ir trumpą akimirką džiaugiausi, jog buvau atitraukta nuo mane kankinančių slogių minčių. 
  

TAI VISIŠKA ŠVIEŽIENA!!!
Taigi, pradėjau viską naująja istorija. Tobulinama, taisoma, mintyse vis iš naujo dėliojama ir tikiuosi dėmesio verta. Žinoma tik laikas parodys kas ir kaip, tad jeigu jau atklydote net iki šios vietos malonei kviečiu sekti naujienas apie istoriją toliau. O kol kas sėkmės man rašant ar bent prisiverčiant tai daryti, o jums sėkmės skaitant bei vertinant ar tai verta dėmesio, ar visiškai ne 😊