Paradise by the devil (LT)BAIGTA

Part 9.

***Ebės pozicija***

Susiraukiau. Niekam išskyrus Harry nedaviau savo telefono... Arba... Harry... 

-Klausau,-susinervinusi atsiliepiau.

-Galvojai manęs atsikratysi, gražuole?-balsas pasakė ir tada nusikosėjo.-narkotikai nelabai suveikė. Bet Zaynui pakako to, kad jis pakratytų kojas,-atsiduso jis.

-Harry,-suurzgiau. Šokau iš lovos, telefoną prispaudusi ant peties nusimoviau timpas ir įšokau į džinsus, perplėšiau maikutę, paėmiau kitą, tik kad juodą, apsimoviau juodais sporbačiais ir griebusi mašinos raktelius išbėgau iš miegamojo.

-Mieloji, per tavo narkotikus negaliu paeiti, bet tai nereiškia, kad negaliu paskambinti policijai,- nusijuokė jis.

-Kaip tu atsilaikei preš 3 dozes?-vežiuodama link sodybos paklausiau jo, kad tik užtemti laiką.

-Pats norėčiau sužinoti.-suurzgė.

-Ir nuo dūmų nemirei?-susiraukiau. Važiavau 210 km/h greičiu.

-Galėjau numirti tik nuo lavonų keliamo tvaiko,-nusikosėjo jis.

-Nesitikėjau, kad tu toks stiprus,- nusijuokiau.

-Ah meilute, tu dar nė pusės nematei. Na žinoma, tu žiauresnė ir panašiai, bet tai nereiškia, kad ir aš toks negaliu būti,-sukikeno.

-Ir kuo tu įrodysi, kad tu stiprus? Tau dabar turėtų suktis galva, spenkti ausyse, kojos būti užtirpusios ir tuoj prasidės traukuliai. Koks čia stiprumas?-nusijuokiau.

-Emociškai esu stiprus, bet fiziškai palūžęs. Net nežinau, ar tu supranti, kas yra emocija,-pasišaipė jis. Aš jau sukau į sodybos kelią. Sustojau, išsitraukiau pistoletą ir pradėjau po truputį eiti link namelių.

-Žinai, būtų malonu, kad tu tiesiog pasiduotum,-suikštė jis. Numečiau ragelį, atsistojau gan baugiai.

-Kodėl turėčiau pasiduoti?-paklausiau. Jis krūptelėjo.

-Nes dabar aš skambinu policijai,-sukikeno jis. Leidau jam skabinti. Tegu. Mano jokių pirštų anspaudų čia neras. Mašina neregistruota, numerių neturi, esu vis dar su pirštinėmis, o jie pagalvos, kad jis išprotėjo, nes jis susitepęs krauju. Kai jis padėjo telefono ragelį priėjau prie jo, atsitūpiau ir pažiūrėjau į jo akis.

-Tu man patinki,-pasakiau. Jis šyptelėjo.

-Man tu patikai, bet dabar aš tavęs nekenčiu,- spjovė man į veidą. Aš atsistojau, nusivaliau seiles nuo veido. Išgirdau policijos sirenas. Šyptelėjau ir bėgte nubėgau link šlaito, kur buvau numetusi Naill. Pribėgusi šlaitą staptelėjau, atsigręžiau, nusišypsojau ir atsisukusi šokau žemyn. Nusileidau ant žemės ir vėl šokau. Tada pradėjau bėgti kažkokiu takeliu. Šalia takelio tysojo Naill kūnas. Jis atrodė tragiškai. Buvo mielas vaikinukas, bet čia jis buvo nelaiku ir nevietoi. Bėgau neatsigręždama. Pistoletas vis dar mano rankoje. Pamačiau upę ir kažkokį rastą. Nubėgau link rasto, atsargiai perėjau upę. Rasta vos ne vos nustūmiau į vandenį, kad niekas negalėtų įeiti į kitą pusę, na bent jau taip lengvai, kaip aš. Vėl bėgau. Net nežinojau kur, tiesiog bėgau. Pirmą kart policija vos nepagavo manęs. Tai juokinga, tiesa? Šis kartas buvo kitoks. Buvo įdomiau, daugiau manyje verdė jausmų. Man patiko, bet tuo viską ir užbaigsiu. Aš seseriai pažadėjau, kad nudėsiu jos prievartautoją. Ji negyvas. Mano misija įvykdyta. Pamačiau kažkokį kelią. Bėgau juo. Po kokio 30 min.  begimo išvydau pagrindinį greitkelį į Londoną. Nebuvau kvaila ir nebėgau šlaitu greitkelio, o bėgau mišku, stebėdama šviečiančius žibintus. Išsitraukiau telefoną. 05.19 ryto. Ah, diena buvo ilga ir pilna įspudžių. Nebeturėjau jėgų, bet nebuvau skysta, tad bėgau toliau. Pamačiau didingą miestą - Londoną. Susistabdžiau šalimais važiavūsį taksį. Paprašiau, kad nuveštų į mano namų adresą. Kai buvau namuose peėmiau lagaminą, į rankinuką susikroviau visus būtinus daiktus. Pinigų pasiimiau tiek, kad galėčiau net gi namą nusipirkti. Paskambinau šio namo vadybininkui. Pasakiau, kad tegul parduoda šį namą per 2 dienas nelegaliai. Jis sutiko, sakė pinigus perves. Šaunu. Užrakinau namus ir vėl įšokau į tą patį taksį, kurio paprašiau, kad palauktų. Vairuotojas nuvežė mane į oro uostą. Padėkojau, susimokėjau ir bėgte nubėgau į registratūrą.

-Sveiki. Turite bilietų į Ameriką?

-Pažiūrėsiu,-nusišypsojo mergina. Padaužė kompiuterio klavietūrą.-liko paskutinis. Lėktuvas išskrenda po 20 minučių. 

-Imu imu,-nusišypsojau. Net nuotaika pasitaisė. Susimokėjusi nubėgau į tikrinimo terminalą. Ėjau pro metalo detektorių. Jis supypsėjo, o tada atsiminiau... Pistoletas...

***Harry pozicija***

Gulėjau ligoninėje. Mama sedėjo šalia manęs ir verkė. Ebės jau ieško visa Anglija. Ji nepaspruks, nes nujaučiu, kad padarys kažką neapgalvoto. Į palatą įžengė daktaras.

-Sveikas Harry. Na, tyrimai rodo, kad narkotikai buvo begalo stiprūs ir stebiuosi, kaip tu išgivenai. Per daug prikvepavai dūmų, tad teks atlikti plaučių valimą ir iš tavo organizmo pašalinsime narkotikus. Anne, nusiraminkite, viskas bus gerai. Žinau, kad jūsų dukra mirė, bet nepalūžkite. Harry reikai jūsų,- jis šyptelėjo ir išėjo. Mama atsiduso, pažiūrėjo į mano akis ir paklausė:

-Kas ten atsitiko?

-Atvirai, dar ir pats nesuprantu. Atvažiavome su Ebe į sodybą... Ebė....-susiraukiau iš nepasitenkinimo.

-Kas ta Ebė?-sutriko mama.

-Ji nužudė Tordą, Liamą, Perry, Naillą, Gemmą, El, Louisą, Dainę ir Zayną. Tik aš likau gyvas...

-Jėzau...-dar labiau pradėjo raudoti mama. Į palatą įsiveržė pareigūnas.

-Mes ją radom,-nusišypsojo jis.

9 dalis ♥ Rašykite nuomones. Gal ką dar sukurti 10 dalyje. Pasiūlikyte ♥ Vis bandau kuo kebliau viską padaryti. Manau, kad tai sekasi. Iki kitos dalies: Wolf-in-the-dark.