CRAZY CAROUSEL

2. Something new

Nepykit dėl klaidų.

Būtų neblogai, jeigu parašytumėt ilgesnį komentarą, ne vien "kada dar?" Jeigu sulauksiu įdomių komentarų, parašysiu ilgą dalį.

Malonaus skaitymo! :)

- Dievinu atrakcionų parkus! - sušunka Brailey.

Brailey - tai pats nuoširdžiausias ir optimistiškiausias žmogus, kokį tik esu sutikusi. Savo žaliomis akimis ir geltonais plaukais ji pritraukia kiekvieno vyro dėmesį.

- Puiku, - tyliai tariu.

Atrakcionu parkas be šviesu ir žmonių atrodo gana apgailėtinai. Dienos šviesoje gali lengvai pastebėti karusėlių nusilupusius dažus, išblukusias užuolaidas, surūdijusius vamzdžius.
Gražu.

Prie mūsų priėjo pareigūnė Livori.

- Kažkokia nesamonė. Ten nėra nieko. Nei vieno plaukelio, pirštų antspaudo, siūlelio. Nieko, - atsidūsta moteris.

- Nesamonė. Neįmanoma pagrobti žmogų ir nepalikti nieko. Tiesiog reikia atidžiau į viską žvelgti, - atšaunu. - Kur atrakcionų parko savininkas?

Livori pirštu parodo į margą, sulopyta palapinę ir nueina pasikalbėti su kitais pareigūnais.

- Žinai, galėtum pasistengti būti malonesnė. Juk pati žinai, kad jai dabar nelengva. Skyrybos su vyru ir taip toliau, - priekaištauja Brailey.

Pavartau akis. Nemanau, kad sunku išsiskirti su vyru, kuris kiekvieną vakarą grįžta girtas ir dar nuolat miega su kitomis moterimis.

Ak, koks aš baisus žmogus.

Palapinės vidus atrodo daug geriau nei išorė. Nors per daug nesužavi. Ten randame maždaug trisdešimties metų vyrą. Jis sėdi krėsle ir ramiu veidu gurkšnoja arbatą.

Atrodo gan išprotėjęs. Vilki dryžuotus marškinius, taškuotas kelnes ir dar pasirišęs peteliškę. Plaukai siekia pečius ir atrodo tarsi neplauti savaitę. Nors jame gali įžiūrėti kažką žavaus. Gal tai nuostabiai mėlynos akys? O gal lūpos, regis, visada besišypsančios?

Nustumiu paikas mintis šalin ir drąsiai žengiu artyn.

- Detektyvė Andrėja Hanter. Niujorko kriminalinė policija. Čia mano kolegė Brailey Morgan. Turime jums keleta klausimų.

Vyras nužvelgia mane nuo galvos iki kojų.

- Gan jauna būti detektyve, - sumurma.

Sučiaupiu lūpas. Akies krašteliu matau, kaip Brailey tramdo kikenimą.

Apsimetu neišgirdusi vyro komentaro.

- Ar jūs šio atrakcionų parko savininkas? - klausiu.

Vyras nežymiai linkteli.

- Ar pastebėjote ką nors keisto tą naktį, kai dingo Mišelė Rouzvud? - klausiu žvalgydamasi aplinkui.

Ant rašomojo stalo pamatau vyro nuotrauką. Jos apačioje kreivomis raidėmis parašyta "Džeremijus Vidvokas".

Na, dabar bent žinau jo vardą.

Džeremijus nusijuokia ir padeda puodelį su arbata.

- Mieloji, čia visada pastebiu ką nors keisto.

Mieloji.

Įkvėpiau ir trumpam užsimerkiau, kad netrenkčiau vyrui į nosį.

- Klausykit, aš stengiuosi išnarplioti bylą. Būtų nuostabu, jeigu man padėtumet, - maloniai nusišypsau.

Džeremijus net nemirkteli. Atsistoja, nusišypso Brailey ir išsliūkina iš palapinės.

Stoviu netikėdama savo akimis.

*
- Imi prarasti savo žavesį, Hanter? - klausia Tedas, neatitraukdamas akių nuo kompiuterio ekrano.

Tedas - geriausias kompiuterių ekspertas Niujorke. Išvaizda pasigirti jis negali, tačiau protingesnio žmogaus reikėtų ilgai paieškoti.

- Užsičiaupk, - atšaunu ir atsisėdu prie savo stalo.

Brailey ir jos ilgas liežuvis...

- Ak, nesinervink. Dar nebuvo tokios bylos, kurios neištirtum, - sumurma Tedas.

- Visada būna pirmas kartas, - atsidūstu. - Nesuprantu, niekas nieko nematė, negirdėjo. Kaip gali dingti žmogus ir niekas to nepastebėti?

- Gal jie nenorėjo nieko pastebėti? - pasitaisė akinius vaikinas.

- Dievulėliau, Tedai, tu genijus! - sušunku ir atsistoju nuo kėdės.

- Ei, kur eini? Juk ką tik grįžai.

- Man reikia įsigilinti į bylą, - tariu, imdama savo odinį švarkelį.

- Pakviesti Brailey?

- Ne, darysiu kai ką, kas jai nepatinka.

- Tik nepersistenk! - sušunka Tedas.

Nieko neatsakau, tik išbėgu pro duris.