|highest rank #1 in fanfiction| "Nubausiu," tyliai sukuždėjo. Pasilenkęs man prie ausies ir suėmęs mano megztuko kraštus pridūrė, "bet ne kaip mažą vaiką,"... •~•~•~• naujos dalys pirmadieniais, trečiadieniais ir šeštadieniais!
Šiais laikais žmogui ir numirt ramiai neįmanoma. Dvi dalys- „mano giltinė pasiklydo" ir „nelaimingos sielos; kaip aš pabuvojau pragare", abi šitame albume.
"Po visko aš vis vien rinkausi gyvenimą". Šaltos rudens naktys septinto aukšto laiptinėje su pakeliu cigarečių ir prisiminimais daužančiais širdį..
Atėjus laikui palikti ši pasaulį, belieka viena galimybė: sudaryti sandorį su velniu. Šis susitarimas suteikia dar dešimt dienų, per kurias turi suspėti patirti viską, ko dar nepatyrei...
ANTRASIS "PASILIK" SEZONAS. NESKAIČIUS JO, NEPRADĖKITE ŠIO. __________ Praėjo ketveri metai. Elizabet nepamiršo, ji gyveno toliau. Tačiau vos tik pabaigusi mokyklą ir radusi tinkamą progą, paliko skaudžius prisiminimus užnugaryje. Regis, viskas savose vietose. Nėra nė menkiausios galimybės jiems ir vėl susitikti milij...
Nauji metai mokykloje. Tie patys klasiokai ir mokytojai. Tik naujas vaikinas klasėje apvers Elizabet gyvenimą aukštyn kojom. Elizabet paprasta mergina, gyvenanti nuobodžiai. Nieko įpatingo. Jokių vakarėlių ir draugų. Mergina nemėgsta visų, tačiau kiti taip pat nepasireiškia noru bendrauti. Aleksas visiška priešingybė...
Visi mes sieloje turime tamsią kertelę, kuri kartais pasirodo išorėje. Pas vienus tos tamsos yra daugiau, pas kitus mažiau. Tačiau mes visi turime tamsos viduje. Ką gali pakeisti vieno žmogaus netektis? VISKĄ. Po geriausio draugo netekties Vilijos gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis. Ji sužino, kas yra jos draugo žu...
Klausas Maiklsonas po trylikos metų sugrįžta į Mistikfolsą. Grynakraujis hibridas gavo žinią, kad jo mylimąją Karoliną Forbes sužeidė vilkolakis. Nedelsdamas Klausas nuskuba padėti Karolinai. Tačiau ne vien jam yra keista, jog dešimt metų taikoje gyvenęs miestelis, vėl tampa mistinių būtybių prieglobsčiu. Pasikartojan...
Turiu krūvą sąsiuvinių, kurie nejudinami guli ant palangės, o juose glaudžiasi daugybė mažų citatų, ištraukų, kurios niekur neranda vietos, bet yra tiesiog pernelyg geros, kad nebūtų perskaitytos kitų.
Stebėjau Tave sėdintį ant sūpynių ir skaitantį knygą, kuri buvo mano mėgstamiausia. Visada bijojau Tau ką nors pasakyti, nes mylėjau Tave. Graužiau save, kad mes negalime susitikti, nes Tu tiesiog niekada nepakeldavai savų akių į mane. Praėjo dar keli metai laukimo. Aš suaugau. Susiradau išsvajotą darbą, rašiau roman...
