sveiki. galbūt niekas neperskaitys, bet rašau turbūt labiau sau, o ne kitiems, kadangi lankymasis šioje svetainėje visuomet man kėlė šiokią tokią pareigą, kad turiu kažką čia parašyti. todėl rašau.
keista čia lankytis ir vėl. kai kūriau šį wattpad profilį, vedžiau duomenis į laukelius, tikrai nemaniau, kad lankysiuosi čia vėl po kiek daugiau nei ketverių metų. pripažįstu, kad rašymas buvo tik trumpa fazė, iš kurios jau išaugau ir jau retai rašau kažką tik šiaip sau, o ne namų darbams, tačiau vis prigaunu save galvojant, kaip smagu būdavo čia lankytis, išlieti savo idėjas, vaizduotę. buvau tik keturiolikos metų paauglė, pilna energijos ir motyvacijos, minčių, ir šiai dienai, aš jos taip nuoširdžiai pasiilgau, nes tokia jau seniai nebesu.
pamenu, pamatydavau kažką įdomaus - cakt - mintis naujai istorijai yra. dabar jau sunkiai įžvelgiu kažką įdomaus ar intriguojančio. mintyse - painiava, o dienotvarkė pernelyg užimta, kad galėčiau net pasimėgaut šiuo nuostabiu rudeniu.
anyways, atklydau čia su tikslu perskaityti savo senas idėjas, pasijuokti iš kai kurių, o kitas perskaityti su nuoširdžiu susidomėjimu. taip pat pažiūrėti, ar wattpad vis dar toks pat miręs, kokį jį palikau prieš maždaug pusantrų metų :D
turbūt apleisiu šią svetainę ir vėl, tačiau kartais yra taip gera čia sugrįžti ir prisiminti visas tas bemieges naktis, kai idėjų kupinos mintys tiesiog liejosi per kraštus, o pirštai mikliai judėjo per telefono ekraną... kyla nostalgija, tuo pačiu ir šypsena ❤️
(iki kito mano prisijungimo, kai ir vėl pasijausiu kaip nesava.)
