NegaliuSugalvot

Jėzus Marija. Pažiūrėjau į kažkieno profilį. Parašyta „man keturiolika metų“. Galvoju „o, man irgi“. Bet tada prisiminiau, kad man šešiolika ir pasijaučiau labai bjauriai. 

NegaliuSugalvot

Ar laikas užknisa, ar yra labai smagus? Turbūt abu. 
Reply

degtukai_

@NegaliuSugalvot haha, ir man pasitaiko. Dar neseniai buvau taip įsitikinusi kad man 14. Net instagrame taip parašiau :')
Reply

NegaliuSugalvot

Jėzus Marija. Pažiūrėjau į kažkieno profilį. Parašyta „man keturiolika metų“. Galvoju „o, man irgi“. Bet tada prisiminiau, kad man šešiolika ir pasijaučiau labai bjauriai. 

NegaliuSugalvot

Ar laikas užknisa, ar yra labai smagus? Turbūt abu. 
Reply

degtukai_

@NegaliuSugalvot haha, ir man pasitaiko. Dar neseniai buvau taip įsitikinusi kad man 14. Net instagrame taip parašiau :')
Reply

NegaliuSugalvot

@Revoliucionierius vyksta sukilimas. Taigi kilkime, plunksnos broliai ir seserys, kilkime aukštyn spalvotomis gerų idėjų liepsnomis ir palikime tik pelenus pilkų masių!
          
          (aik tu sau kaip gražiai čia pasirašėsi) 
          

NegaliuSugalvot

Pats geriausias dalykas, kai turi ilgus plaukus – tai, kad gali juos išsileisti. Jie krenta tau ant veido ir gali apsimesti beprote. Ypač gerai veikia jei arba klausaisi muzikos arba tylos. Dar galima truputį palinguoti pirmyn atgal. 

NegaliuSugalvot

Ta prasme. Ar aš vienintelė laukiu mokslo metų ne dėl to, kad „susitikčiau su draugais“, o priešingai – tam, kad galėčiau atsiskleisti, nes mano degradavusi smegeninė pati savaime nieko generuoti iš tikrųjų nesugeba ir pamokos yra tas laikas, kai ką nors darau? O šiaip. Vien mintis, kad reikės būti tarp visų tų žmonių. Tarp bendraamžių. Bendramokslių. Man kelia panikos priepuolius. 

NegaliuSugalvot

@yurimier welp. Das iz dar baisiau. Good luck mi buddy <3
Reply

yurimier

@NegaliuSugalvot o dv kaip same. Tik tiek, kad šiais metais į kitą mokyklą einu 
Reply

NegaliuSugalvot

Šiandien jaučiuosi labai protinga, nes viskas apie ką tik pagalvoju iš tikrųjų turi reikšmę, o mano mintys nesusiveda į tiesiog „Galų gale niekas nėra bjauru. Ir niekas nėra gražu. Ir niekas nėra niekaip. Ir niekas niekada nebuvo ir nebus svarbu“. Žodžiu idėjos kylančios man šiuo metu turi tikras ir apčiuopiamas vagas ir gal tokia išvada, kaip, kad „viskas, jei būtų didesnis, nei esam įpratę matyti gąsdintų“ neskamba taip brandžiai, kaip kad „būtis turbūt neegzistuoja/neturi prasmės ir mes negalime įrodyti priešingai“, bet tai bent jau tikros, pritaikomos mintys ir jaučiuosi staiga per pakopą šoktelėjusi į tą pusę, kuri yra geroji. 
          Ačiū. Tikiuosi suprasite.