Ir staiga jis paklausė: kur tavo tėvai šiuo metu? Aš šyptelėjau, pažiūrėjau į to mažo berniuko akis ir pasakiau: Guli po žeme nekesdami vienas kito ir laikosi už ranku prisimindami mane...
- facebook: Ťylï's Facebook profile
Following
Sign up to join the largest storytelling community
or
Stories by Ťylï Çïgårëtë
Ne pagal grafiką
1986 metų birželį dažnai praeinu pro Maidaneką. Trvyro karštis, žmonės deginas žolėje prie tvoros, vienas kit...
If I stay
Pirštu galais braukdama tavo kaklo odą mintyse braukiu eilutes. Yra dalykų kurių aprašyti tiesiog neįmanoma.
