Šiandien ir linksma, ir liūdna man diena.
Linksma todėl, kad užbaigiau savo istoriją!
Liūdna – dėl tos pačios priežasties. Labai sunku išsiskirti su personažais, kurie mane vedžiojo po savo pasaulį ir jausmus. Man ten buvo taip gera ir smagu!
Džiugina, bet kartu ir neramina tai, jog ši užbaigta istorija šiuo metu yra tik „šūdukų krūva“ :D, tik juodraštis, su siužeto spragom, logikos, skyrybos ir rašybos klaidomis, su kartais nepagrįstais personažų poelgiais, neišbaigtais charakteriais ir pan. Tai kol kas tėra tik medžiaga, iš kurios mažiausiai dar du kartus rašysiu tą pačią ir kartu jau kitokią istoriją. Taigi su savo personažais dar ne kartą bendrausiu, tik giliau, išsamiau ir tikslingiau .
Džiaugiuosi, kad ir šita „šūdukų krūvelė“ jau dabar turi savo gerbėjus, todėl tikiu, kad manoji istorija turi potencialo ir dar suspindės visomis spalvomis.
Ir visgi – ši diena daugiau laiminga nei liūdna :*