Rašymas mane išgelbėjo nuo destruktyvo, nuo tamsos, nuo liūdesio. Todėl tikiuosi, kad tai taip pat išgelbės kažką kitą.
---------------------------------------------------------------
Pasimetusi siela laike ir erdvėje. Aš lyg ir esu, lyg ir ne.
Mano pasaulis per daug didelis, kad kiti suprastų, kad aš jį pati suprasčiau. Mano pasaulis nutapytas įvairiausiomis spalvomis, tiek balta, tiek juoda, tiek rausva, ir jis nuolat keičiasi. Tas pasaulis ypatingas, nes jame vis kažkas naujo, nematyto. Ten yra tiek pat meilės, kiek ir neapykantos, tiek pat džiaugsmo, kiek ir ašarų, tiek pat šviesos, kiek ir tamsos ir ten visada vyksta kova. Kova dėl išlikimo. Kas laimės?