Tylusis_Skaitytojas
I guess, I'm sorry?
Tylusis_Skaitytojas
Tylusis_Skaitytojas
Nerašau to tam, kad kas nors sureaguotų. Ir ne dėl dėmesio ar įspūdžio. Rašau todėl, kad... daugiau niekam neturiu kam pasakyti. Anksčiau tylėjau iš baimės, dabar tyliu, nes... neturiu ką pridurti.
Visą gyvenimą buvau tas kvailokas veikėjas fone, komiškas reljefas, kurio paskirtis buvo prajuokinti, atitraukti, užmaskuoti. Organizuodavau šou, dalindavausi juokingais atsitikimais, kad tik niekas nepastebėtų, kaip viduje griūva mano pasaulis. Aš juokiausi... kad niekas neklaustų, ar aš gyvas. Kad nesirūpintų ar po ridenimosi laiptais žemyn man viskas gerai. Bet šįkart neatsikėliau, nepašokau su nauja knyga rankose, neparašiau dar vieno sarkastiško įrašo. Šįkart net juokas nepasidavė, iškrito iš burnos kaip akmuo ir aš užspringau rauda.
Aš radau žmones, kuriuos pagaliau pavadinau draugais. Prisileidau juos, pasitikėjau, apsinuoginau. Parodžiau, kokia Žiurkė esu po tuo šilkiniu chalatėliu ir skaitymo akiniais. Kai aš pagaliau pagalvojau: „gal jau laikas nebeslėpti? Gal jie čia, kad liktų? Gal kažkas priims mane ir mano tikrąjį balsą“, jie išėjo, visi. Visi mano naujieji draugai. Po vieną, po kelis, tyliai arba garsiai užtrenkdami duris ir pasiųsdami mane. Ir galbūt jiems tai nieko nereiškė, bet man tai reiškė viską. Ir tai buvo paskutinis spyris į duris, kurias dar bandžiau laikyti pravertas.
___Ieva____
@Tylusis_Skaitytojas Nors ir mažai tave seku, mažai pažįstu, bet noriu tau priminti. Kad ir kokie žmonės ateitų ir išeitų tavo gyvenime, visada liksi pats su savimi. Mylėk save ir būk su savimi, vienatvę kartais užknisa, tačiau geriau būti vienam , nei visų tų fake veidų. Ne tu juos praradai,o jie tave. Būk savimi VISADA ir būk STIPRUS. Tikiuosi bent kažkaip pakėliau ūpą. :)
Tylusis_Skaitytojas
Kai išėjo paskutinis žmogus... išjungiau telefoną ir sėdau į mašiną. Važiavau be krypties keturias valandas nuo visko. Kuo toliau nuo vadinamų draugų, nuo žmonių, nuo savęs. Sustojau viešbutyje, jis tapo kapsule. Aš ten prasėdėjau savaitę - be garsų, be šviesos, be savęs. Aš gulėjau, sėdėjau, vaikščiojau po kambarį, verkiau duše arba roviausi plaukus balkone. Kartais tiesiog žiūrėjau į baltą sieną, tarsi ji atsakytų į klausimą, kurio net nebemoku suformuluoti.
Nes aš nebežinau, ką dar turiu duoti. Kai duodi viską, ką turi ir net savo skausmą paversti pokštu, ir vis tiek lieki vienas... kas lieka? Kas lieka tau? Su tavimi?
Aš atsiprašau, bet... nebebus naujų įrašų. Nebebus istorijų apie dvi skirtingas kojines ar apie tai, kaip dažai nenuplaunami nuo kilimo ir mano subinės. Nebebus manęs. Ne taip, kaip buvau.
Grimas nuplautas. Kaukė numesta. Veidas nebejuokingas. Liko tik ašaros, kurios pagaliau bėga ne už kadro, o į tylą. Nebegrįšiu į šitą sceną. Nes scena be žiūrovų – tik tuščias grindinys po kojomis. Aš jau pavargau kristi be rankų, kurios pagautų.
Jeigu liko kas, kas mane prisimins – tebūnie. Jeigu niekas – tebūnie ir tai. Nuo šiol... aš vėl Tylusis Skaitytojas. Tik dabar – paskutinį kartą, visiems laikams. Šiandien aš kaip skaitytojas, užvertęs paskutinį puslapį ir nusisukęs ne todėl, kad pabaiga, bet todėl, kad daugiau nebegalėjo. Ir tebūna tyla ir tebūnie tai reiškia viską. Arba nieko. Jau nebesvarbu - mano vaidinimas baigėsi. Aš nusiimu kepurę ir nusilenkiu visiems mane stebėjusiems, net jei jie ir nepasiliko iki galo.
Su meile,
Tylusis Skaitytojas
(paskutinį kartą)
Tylusis_Skaitytojas
HEY HOO GUESS WHO'S BACK?
I AM BACK! And even with a personal IG account! Follow me and join me on my journey to the world of books now! First post is coming soon soon!
Join me:
Nickname on IG: rat_of_the_library
Link: https://www.instagram.com/rat_of_the_library?utm_source=ig_web_button_share_sheet&igsh=ZDNlZDc0MzIxNw==
I'll be waiting!!!
books__and__coffee
HELLO, BUBU <3
Tylusis_Skaitytojas
You think you love...
You think you love someone until they no longer can give you what you want. You think you love someone, until it’s time to clean up their vomit, help bathe them when they’re sick, and hold them at 2 a.m. while they’re losing their mind and crying their eyes out. You think you love someone, until you’re three months deep into their depressive episode, and they refuse to eat, wake up, shower, be productive, have no sexual appetite, and can’t even show love. You think you love someone, until their “unattractive” side shows up in the early morning hours, the setbacks, the loss of self, the distress, the hopelessness. You think you love someone until you notice that they hate themselves.
You think you love someone? Wait until you’ve seen them at their worst. Right now, you love the rainbow… but dissappears when the skies turn gray.
Tylusis_Skaitytojas
I've got a jar of dirt, I've got a jar of dirt! Wait... That was my plant long ago... @-@
Tylusis_Skaitytojas
I needed you, idiot
But you didn't need me
books__and__coffee
I don’t know if you knows this, but I hope you will believe it. You’re worth it. You’re worth the life and everything that the future holds. Your future is something to look for, you will see. Yours dreams and wishes are just around the corner. Just you wait and it will come to you. And I’m here to support you, to give some light to your darkness and to be there for you. I love you, buba! <3
books__and__coffee
I love you and care about you, boo. You’re an awesome person. You’re funny and unique. You’re one of the kind and it’s good. You’re worth it, boo! And I know some great things are waiting for you in the future, you just need to wait for them! <3
Tylusis_Skaitytojas
Geri dalykai nutinka blogiems žmonėms, kad geri žmonės tai matytų ir kvestionuotų. Blogi dalykai nutinka geriems žmonėms, kad blogieji suprastų priėmę teisingą sprendimą pereinant iš gerosios pusės.
Va taip veikia neteisingasis gyvenimas...