Atsiguli ant lovos ir įsmingi į ją lyg būtum toną sveriantis didžiulis akmuo. Ir tu negali pakelti nei vienos savo kūno dalies, nes atrodo kad jos sveria daugiau už tave. Tada sunkiai numeti savo galva ant pagalvės. Ir prisieki sau kad niekada neatsikelsi, nes tau sunku.  Užveri savo akių vokus ir jauti. Kaip tavo akys dega iš vidaus...
Staiga pajauti širdies dūžyma. Taip lyg butų tūkstančiai adatėlių susmaigstyta į šidį. Paskutinį kart įkvepi gyliai oro ir jauti, kaip tavo plaučiai prasivalo nuo švaraus deguonies gusio. Jauti, kaip tavo kojos, rankos pradeda šalti. Ir šaltis artėja prie veido... Akys ir burna užsilipina lyg būtų pateptos stipriais klijais... Mirtina tyla
2016m.