Žinot, būna kalbama apie daugybę metų draugaujančias poras, kad laikas arba tuoktis, arba skirtis.
Šitas laikas atėjo man ir mano "Aušrelei".
Ir, deja, nusprendžiau išsiskirti. Nepiktai, su humoru, mes liksime draugės, aš apie ją dar ilgai galvosiu, kas ten žino, gal vėl kada susimesim (aš to norėčiau!). Kai aš jau turėsiu daugiau gyvenimiškos ir rašymo patirties, ir galėsiu jai suteikti viską, ko jai reikia, kad ji taptų puikiu kūriniu.
Taigi paguldžiau Aušrelę į kapines, ji neprieštarauja. Bet neužkasiau, kad, laikui atėjus, galėčiau ją lengvai iškelti, nubraukti žemes ir sudžiūvusius lapus nuo suknelės, ir pakviesti vestuviniam šokiui, kokio ji verta.
O iki to laiko - ilsėkis ramybėje!