dia92929
Na ka jau grįžau prie rašimo mes net turime nauja "Pragaro" išleita dalį jau. Pabandysiu per šią savaite parašyti ir dar viena skyrių.
dia92929
dia92929
Sveiki, nemanau, kad dar yra mane skaitanciu kaip tokiam ilgam laikui buvau dingusi, bet betkuriuo atveju jei dar yra zmoniu kuries idomus mano darbai, siuo metu as turesiu laisvesni grafika tad griztu i wata bent jau pabaigti savo nebaigto darba, nzn ar tesiu rasima dar po to, bet po kolkas im back cia.
dia92929
@Sakurhea tai jo bet manau savrbiausia kad uzbaosiu pradetus darbus. Dabar kaip tik skaitau pati savo paskutini darba kad prisiminti viska kas tiksliai buvo parasyti ir kur baigiau kelti, kad galeciau pratesti darba viska atsimindama tiksliai.
dia92929
@Sakurhea kol kas teplanuoju pabaigta paskutini darba kuris dabar cia kabo ore nebiagtas. Po to bus matytsi ar tesiu kurybini darba cia ar ne. Bet bet kuriuo atveju mano wato acountas visda bus aktivus nesvarbu as rasau toliau ar ne, del tu keliu mano skaitytoju kurie visdar skaito mano darbus. As tavo kuryba ir esu skaiciusi ir man visada patiko tavo rasimo stilius.
Tylusis_Skaitytojas
Ar tu iš pragaro? Rojuje tokių talentingų nesutikau... (;
dia92929
Prieš tau išeinant...
Noriu dar kartą ištarti myliu.
Prieš tau išeinant....
Paliesti savo lūpas savosioms.
Prieš tau šeinant... noriu apkabint tave.
Stipriai suspaust gėbyje.
Prieš tau išeinant noriu priminti, kad esi man svarbiausias.
Jei šis kartas būtų paskutinis, kai tave matau....
Tu turi žinoti, kad buvai man viskas.
dia92929
Tu nežinai, kuo aš gyva.
Tu nežinai, kuo aš kvėpuoju.
Tu nepažįsti tkrosios manęs.
Tad nekalbėk tarsi mane žinotum, suprastum.
Neteisk manęs.
Aš toks pats žmogus, kaip tu.
Su savo klaidom, gyvenimo pamokom.
Taip, aš klystu.
Bet ar tu ne?
Nori mano atsiprašymo?
O pats ar gailiesi, dėl to, ką padarei man?
Visi vienodi mes.
Nori teist mane?
Tapk pats geresnis už prigimti žmogaus.
Negali?
Tada tyėl!
dia92929
Noriu, kad man tavęs nereikėtų,
kaip tau manęs.
Noriu galėti išeiti taip lengvai,
kaip žinau išeitum tu.
Noriu tave pamiršti tave taip lengvai,
kaip žinau pamirštum tu.
Sakai, kad myli.
Bet tavo rankose liečiant mane nėra švelnumo.
Sakai, kad myli.
Bet tavo akys nespindi meile žiūrint į mane.
Sakai, kad myli.
Bet tavęs nėra šalia, kai man reikia.
Sakai, kad myli.
Bet tavo meilės man nemato neivienas,
ne tik aš.
Tad atsakyk, kaip galiu tavo meile tykėt?
Net jei myliu pati, kaip galiu aš likt?
dia92929
Kaip man tavim patikėt galutinai?
Kaip man tave įsileist galutinai?
Kai man šaukantis tavęs tu manęs negirdi.
Kai savo ašaras šluoštau viena.
Kai lieku niekada neišgirsta, nesuprasta.
Kai palieki mane vieną nepasakęs
nei žodžio.
Jaučiu kaip tyliai pasiduodu.
Nieko nebesitikėdama ir nebelaukdama.
Jaučiu kaip gimsta tilus noras išeiti.
Ir būti vienai, nes būti viena yra geriau
ņei apsuptai žmonių kuriems tu nerupi.
dia92929
Aš netekau savęs, kai atidaviau tau savo širdį.
Tavo rankose aš ištirpau.
Man nieko nebereikėjo tik tavęs šalia.
Aš buvau laiminga, nes turėjau tave.
Deja nepastebėtai praradau save su meile tau.
Visą savo meilę daviau tau.
Daviau jos tiek, kad nebeliko pačiai sau.
Ir tada nepastebėtai be meilės sau praradau save.
O tada ir tave.
Nes man paradus save nebeliko ir to už ką mane mylėjai.
dia92929
Žinau su manimi gali būti sunku.
Bet nepaleisk manęs.
Nepaleisk, jei myli.
Žinau tau pikta, kaip ir man.
Bet nepaleisk manęs, net jeigu aš jau pasidaviau.
Nepaleisk, jei myli.
Jei tu tikėsi mumis ir man lengviau bus vėl patikėti.
Ištiesk man ranką ir eisiu aš kartu, jei paprašysi dar kartą.
Gal mano balsas galvoje ir sako jau viskas.
Bet širdis dar ne.
Tad, jei tu patikėsi mumis, patikėsiu ir aš.
Tik ištiesk man ranką, kad eičiau kartu.
dia92929
Jaučiu, kaip tamsa mane apglėbia.
Žinau, kad turiu ieškoti šviesos !
Bet neišeina.
Jaučiu, kaip tamsa pasiglemžia mane vis labiau.
Žvelgiu į pabaisą tamsos.
Žvelgiu pati į save.
Mano jausmai tamsoje.
Mano širdis tamsoje.
Jaučiuosi pasiklydus.
Praradus save.
Bet žinau, jog kažkur gyliai
dar rusena šviesa.
Tik aš dar neradau jos.