sagittaria

Didelis šuolis nuo "rašau savo malonumui laisva forma eses ir eilėraščius" iki "rašau mokslinį darbą su griežta struktūra savo noru". Sugalvoti pavadinimą abiem atvejais yra sunkiausia dalis.

Psichiatrijos skyrius.
          Jau dvi savaitės toj pačioj lovoj rūgstu.
          O viduj tik blogėja.
          Pradeda mirtis ir vėl vilionės šokį.

Gavau rekomendaciją pas vieną daktarą apsilankyt dėl žandikaulio. Galvoju, kur girdėta pavardė. Kr supratau, kad lygiai tokią pačią pavardę buvau sugalvojusi vienam veikėjui :DDD

https://www.wattpad.com/1571988001-mira%C5%BEo-giesm%C4%97-25-03-24 spėkit, ar šitas aprašytas bičas liko mano gyvenime? spoileris - metė mane.

Žinot tą situaciją, kai nežinot? Aš negaliu suvokti kaip galima elgtis su žmonėm taip nepagarbiai. Visų pirma sau, visų antra kitų atžvilgiu. Kaip galima praignoruoti žmogų tris mėnesius ir tada iš giedro dangaus pasiūlyt vėl draugaut "jei vis dar mane myli, tai turėsiu visą pasaulio laiką". Nei mylėjau, nei noriu tavo laiko. Jei nesugebėjai man skirti laiko bent kelių minučių žinutei, kad rašai bakį ir sunkus etapas - tai pašol nachui. Kaip nesuprast, kad žmogus jau pajudėjęs į priekį ir gal kuria kitus santykius. Jebat, vyrai, prasišvieskite galvas.

Sakoma, kad kai mergina pradeda mėgti rožinę spalvą, vadinasi, ji pagaliau yra treatinama teisingai. I guess, mano rožinės atitikmuo yra rašymas. This guy sugebėjo manyje uždegti vėl meilę rašymui. mind you, jis nieko nesakė apie tai, jis nežino, kad rašau, jis tiesiog savo buvimu, o ne skausmo kėlimu mane skatina rašyt. Ir augti, tobulėti. Gyvenimas kartais pradeda taisytis. 

Man patinka, kad mano postai čia iš memų, tapo santykių updates :Ddd šiaip labai nuoru grįžt į rašymą, kažką krapštinėju su esėm, bet trūksta drąsos, bijau, kad mano talrntas sumažėjo ir neužpildysiu tų ertmių, kurias esu palikusi, kai mečiau rašymą

I thought of leaving, far away,
          To seek a land where skies don’t sway,
          But then I paused, my heart did weigh,
          For home felt sweeter, come what may.
          
          Like Shakespeare's quill, my thoughts did dance,
          A fleeting dream, a passing glance,
          But in the end, I chose to stay,
          And pen my tale another day.
          
          Austen whispered, “Stay awhile,
          The heart can find its peace and smile,”
          While Wilde, with wit, said, “Life’s a jest,
          Find joy where you feel you’re blessed.”
          
          Dickens called, with hope and cheer,
          “Stay, for better things are near,”
          And Twain, with laughter, held my hand,
          Said, “The world’s a stage, where you must stand.”
          
          Hemingway, with whiskey's grace,
          Told me to face the bitter place,
          And Poe, with shadows deep and cold,
          Said, “Stay where stories can unfold.”
          
          Virginia Woolf, a mind so vast,
          Whispered, “The present's all we have,
          In quiet rooms or waves of sound,
          Stay, for here your voice is found.”
          
          Faulkner's words, a winding road,
          Suggested I bear every load,
          "Stay," he said, "and let it pass,
          For life is but a moment's glass."
          
          And in their words, I found my place,
          The written dreams, the warm embrace.
          So here I stay, though roads were wide,
          In the realm where dreams collide,
          For every writer’s soul, I see,
          Has found their home in staying free.

o čia dar išvis kažkas lankosi?

IŠSISKYRIAU. 
          ne nu kiek blet galima.