Tai ką, po penkių metų pagaliau prisiminiau paskyros slaptažodį :)) Žinau, nejuokingas bairis, o iš tiesų buvo nutikę keli dalykai, kurie labai paveikė mano emocinę būseną, o taip pat ir kūrybinį įkvėpimą. Tiesą sakant buvo taip negera, kad pilnai save įtikinau, kad mano kūryba prasta, niekam neįdomi ir nereikalinga. Norėjau viską ištrinti, sunaikinti ir pabėgti. Bet dabar aš jaučiuosi žymiai geriau ir grįžtu. Pasistengsiu atrasti laiko (trečias kursas galvą daužo eiii) ir tęsti savo kūrybą toliau. Nuoširdžiai dėkoju tiems, kurie skaitė ir komentavo mano istorijas, jūsų žinutes ir komentarus taip gera buvo perskaityti. Na, o kas toliau? Turiu naujų minčių, prirašytų bent 15 poemų ir noriu grįžti prie savo senų kūrinių, tik galbūt reikėtų juos šiek tiek atšviežinti (visgi pasikeitė mano rašymo stilius per šitą laiką) :D ačiū jums visiems dar kartą ir nekantrauju pasidalinti savo nauja kūryba <3