"grąžink man šypseną ir laime degančias akis, kad jei jau ne save, tai bent kitus sugebėčiau apgauti, kad nesu sugadinta" 

"atiduodu tau visus savo rytojus. Širdį jau atidaviau, stiprybę ir viltį taip pat. Gaila, bet vis vien buvau nepakankamai.
Nepamiršk žodžių, kuriuos tau kartodavau. Nes aš nepykstu ant tavęs, nekaltinu. Tenoriu tau gero. O kai manęs tavo gyvenime nebėra, galiu eit kur visada troškau. Pasiimk mano rytojus, lai tai būna nors menkutis žiburėlis ką nors keisti. Netikiu rojumi ir pragaru, bet kai naktį pakelsi į dangų akis, tiesiog prisimink, kad dabar ir aš laiminga. Ačiū už visus rytojus, kurių sukaukiau tavo dėka. Ačiū, kad buvai. Ir labai nesisielok. Tai tik mano pabaiga šiam pasauly. Atleisk " 

"jei būtum saulė, nenaudočiau tamsintų akinių tik tam, jog įsitikinčiau jog myli mane, nes kas kalba išmintingiau nei akys? "

"dek pragare kaip tas meškiukas kurį tau dovanojau"

"yla visuomet išlenda iš maišo"

"atleisk. Ačiū. Myliu. Pasiilgau"

"atsiprašau . Myliu. Pasiilgau. Nebijok. Dovanoju tau žvaigždę."




Žmonės. Kiekvienas su skirtinga istorija, gyvenimais, kuriuos, jei turėčiau galimybę, paversčiau knyga sudėjęs visus žodžius, kuriuos ant manęs kada yra parašęs. Jie visi to verti. Kiekvienas žmogus atspindi skirtingus žodžius. Kiekvienas vertina skirtingus dalykus. 

 Ką parašysi tu?