Aš egzistuoju, bet nesijaučiu taip lyg gyvenčiau. Einu į mokyklą, kalbų su draugais, rašau ir mokausi. Bet viskas taip monotoniška ir nespalvota. Kartais atrodo jog aš nemoku žaisti žaidimo "gyvenimas". Pamečiau taisyklių lapelį. Oh, gerai pagalvojus net mano žvilgsnis atrodo negyvas. Mano akys, mano sielos veidrodis, tarsi be gyvybės...