Atsiprašau... ar to užtenka? Nemanau. Nieko nebekeliu jau turbūt du mėnesius. Kodėl? Nežinau. Iš pradžių tikinau save, jog turiu psiruošti naujai mokyklai, palikti kuo tik geresnį pirmąjį įspūdį. Vėliau tikinau save jog turiu priprasti prie tempo. O kas nutiko vėliau aš nežinau. Nebradau priežaščių nieko nebekelti. Tačiau noriu ir vėl pradėti tai daryti, tik nežinau. Nežinau kaip suregzti taisyklingą sakinį, kuris skambėtų gerai ne tik mano galvoje, nežinau, kaip reguleariai kelti dalis ir iš kur traukti įkvėpimo.
Jei iš tų dviejų šimtų šešiašdešimt kelių žmonių kurie mane seka liko tokių, kurie vis dar skito mano istorijas, ir laukia naujų dalių aš jums prižadu, su laiku sulauksit. Nebeketinu taip ir toliau delsti. Galbūt mano rašliavos sulauksit rytoj, gal poryt, o gal kitą savaitę. Kas čia žino. Tačiau prižadu, jog sulauksit.
Su didžiuliu kaltės jausmu ir meile,
Yuri.