Kai būsiu mirusi,
Palaidok ten
Kur patogu ir gera.
Pasakyk man viską,
Kai galėjai pasakyti,
Kai dar turėjau galimybę
Juos išgirsti.
Pabandyk ištrinti visus
Randus, kuriuos turiu
Nuo tavo momentinių
Žodžių.
Melskis už mane taip,
Kaip turėjai tada,
Kai man reikėjo tavo pagalbos.
Paimk mano rankas ir
Pabučiuok jas taip, lyg
bandytum atsikratyti visų problemų.
Pasakyk man visus žodžius
kurių nepasakei.
Verk taip
Lyg šios ašaros
Galėtu nuplauti visus,
Mano pėdsakus.
Aš pažadu, aš bandysiu
Paskęsti juose,
Taip kaip aš
Skęsdavau
Tavo žodžiuose anksčiau.
Kai būsiu mirusi,
Vadink mane gražiausiais vardais,
Kurių trokšdavau girdėti
Tada, kai dar buvau gyva.
Laikyk mane
Nuotraukose ir
Pasakok istorijas kurių nebūčiau
Girdėjusi, net tada
Kai buvau gyva.
Toliau apsimesk,
Kad esu gyva
Savo širdyje.
Toliau apsimesk,
Lyg nėra per vėlu,
Jei tau tai padės
Jaustis geriau, galvojant apie save.
YOU ARE READING
Places we go
Poetry"Kiekviena vieta kur buvome prisilietę, pasiima dalele mūsų kokie esame ir grįžtant palieka mus be nieko. Poezija vienintele išeitis susigrąžinti mūsų sudužusias daleles." ©️victoriactual
