aš noriu viską užbaigti, stipriau nei bet kada anksčiau ir dėl to esu nusivylusi savimi. aš taip stipriai dirbau, kad ir vėl jausčiausi nusipelniusi gyventi, bet viskas ir vėl nuėjo šuniui ant uodegos. man sakė, kad aš dar daug kartų krisiu ir daug kartų kelsiuosi, tai progreso eiga, bet aš nebenoriu kristi. nebenoriu ir keltis. aš neturiu energijos nueiti į tualetą nusišlapinti, ką kalbėti apie visą emocinį, dvasiškai fizišką (ką) atsistojimą ant kojų... tam kad ir vėl nukristum.
nesenai buvo etapas kada nesveikai savimi didžiavausi, turėjau didžiulį asmenybės pasikeitimą, visas mano gyvenimas pasikeitė. aš turėjau planų ir nekantravau juos įgyvendinti, žinoma, buvo blogų dienų, bet ateitis atrodė nepaprastai šviesi, nors ją pradėjau matyti tik prieš metus. iš vis, daug kas pasikeitė nuo pirmo šitos knygos skyriaus ir aš negaliu patikėti, jog grįžau ten pat kur pradėjau. visas mano progresas buvo laikinas, tik iliuzija.
prieš pradėdama rašyti bandžiau užmigti ir staiga skruostais pradėjo tekėti ašaros, nes supratau, kad nenoriu atsikelti. mano suicidalumas užaugo didesnis už pomirtinio gyvenimo baimę. tada viskas pradėjo kristi ant manęs vienu metu: aš taip, taip pavargau. sakau tai kiekvieną dieną, bet pavargau.
aš bandžiau įminti noro gyventi susigrąžinimo mįslę nuo šeštos klasės, per šešis metus išmėginau viską, nors laiku pagalbos ir negavau. kai pagalvoju, kaip iššvaisčiau savo gražiausius vaikystės metus man pasidaro dar blogiau. aš buvau vaikas kuris be perstojo šypsojosi, bet norėjo viską užbaigti. dabar esu pilnametė mergina, bet vis dar noriu to paties.
prieš kažkur savaitę parsivežiau namo kačiuką. jis įsižaidęs pradeda draskytis. mama juokdamasi pasakė, kad va, mano kojos ir vėl bus subraižytos. turėjo omeny tą kartą, kai man buvo kažkur keturiolika ir persirengimo kabinoj ji pamatė mano giliai supjaustytą šlaunį.
nuo šito vėžio aš švari jau ilgą laiką, bet nepanašu, kad kažkas be manęs būtų besidžiaugęs mano progresu. kitiems tai reletable main-stream juokelis.
kartais naktimis negaliu kvėpuoti. dar dažniau negaliu miegoti. pavargau nuo to.
aš negaliu valgyti per daug negalvodama apie viską, nes žinau, kad neturėčiau. jeigu galvosiu, man dings apetitas. noriu priaugti svorio, privalau priaugti svorio, bet kodėl kartais jaučiuosi kaip vaikštantis keturkampis?
aš stengiuosi stengtis. nieko nebegaliu padaryti gerai. nekenčiu visko, ką parašau, nekenčiu visko, ką pasakau. kiekvienas mano žingsnis atrodo kaip klaida, kodėl atrodo, jog mane amžinai kažkas stebi?
nepadeda net ta miela dvaselė kuri kiekvieną kartą man uždegus smilkalus padalina dūmą į dvi švelniai banguojančias dalis.
kai jaučiuosi gerai, žinau, kad greitai viskas vėl bus blogai. mano visas gyvenimas suskirstytas į aukštus ir žemus etapus ir aš tikrai nebenoriu gyventi šitaip. aš nebeturiu jėgų net bandyti kažką taisyti. viskam buvo duotas šansas.
aš nepaprastai noriu viską užbaigti.
