VADĖ

1

Mano kūnu perėjo šiurpuliukai kai šis tamsiaplaukis suėmė mane už riešo ir trauktelėjo į save.
-Vinden...-tyliai išlemeno mano pavardę.
-Iš kur tu..- vaikinas dar kelias sekundes žvelgė į mane, o paskui suglumo ir nusuko žvilgsnį.
-Žinau tavo pavardę?-visiškai kitu balsu paklausė jis ir šyptelėjo.
Tai buvo keista, nes beveik ką tik jis buvo panašus į kokį išprotėjusį maniaką. Ir be to,kai ką supratusi susigėdau. Prisiminiau jog prie manęs yra prilipinta oficianto etiketė su vardu ir pavarde. Nusijuokiau ir švelniai nusišypsojau.
Viskas akimirksniu išgaravo. Visas ryto pokalbis su mama dėl mano darbo, keli pikti klientai, kavinės direktorė Aronėja su savo priekaištavimais. Jo stebima jaučiausi saugi.
-Tai koks gi vardas šio jaunuolio su labai greitai pasikeičiančiom emocijom? - susidėjau rankas ant krūtinės ir atsirėmiau į sieną. Manau šį vaikiną nereik taip greit paleisti, juk vis dėl to reikia kada nors susirasti vaikiną. Žinojau jog mano mintys buvo pašėlusios ir šlykščios, bet užteks būti pelytė po šluota.
-Džekas, -vaikinas užsisakė kavos ir sėdo prie gretimo staliuko. O aš tuo tarpu ėjau pranešti naują užsakymą. Mano darbuotojos pažįstamos susižvalgė.
-Kas? - pasiteiravau.
-Kas per gražuolis su tavim ką tik kalbėjo išlipęs iš korėjiečių serjalų? -jos visos linksmai sukikeno.
-Jis Džekas, - šyptelėjau. Iš ties jis buvo panašus į tuos vaikinus su ryškiais skruostikauliais, būriančiom akim bei smailia nosim.
-Oho, na ir vardas. - suprunkštė Elvita.
-Klausyk, gal tu tiesiog pavydi Viktorijai?- užstojo mane Lijana.
-Kam man reikia jai pavydėt?
-Na, kad ji sutiko svajonių vaikiną.
Iš tikrųjų merginos net nebandė pyktis, bent jau taip aš maniau. Nesutikau toliau klausytis jų ir gavusi puodelį kavos, išsitiesiau ir pradėjau eiti link Džeko. Žinojau jog reikėjo gražiai paduoti ir nepasidaryti sau gėdos.
-Ar jos visada tokios? - gurkštelėjas kavos paklausė Džekas.
-Kokios? - nusišypsojau. Jaučiau kaip eilinį kartą buvo malonu skęsti su juo pokalbyje.
-Priekabios, - jis pažvelgė man į akis.
Įdomu ar jis moka skaityti iš lūpų ar tiesiog pas jį labai gerą klausa.
-Ne, nevisai, - net nepandžiau jo klausinėti. Nenorėjau leptelt kažką ne tą. Vis dėl to maniau, jog reikia išlaikyti ryšį su juo. Vis dėl to mane jo paslaptingumas traukė kur kas labiau nei visus tie krepšininkai iš mūsų mokyklos. Taip, mūsų mokykla nėra jau tokia prabangi, bet nors įsteigė krepšinio vaikinų komandą ir pastatė gan didelę aikštę. Pagaliau nors kažką mūsų mokykloje gali normalaus padaryti. Visi mokiniai skundžiasi dėl kėdžių kurios kiekvieną kartą įvaro tau rakštį. Dėl lentos, ant kurios vos matosi ką mokytojas prikeverzojo ir taip savo neaiškiu raštu.  Na ir žinoma neapsidžiaugti ir kiemu. Viskas apleista ir tiesiog siaubingai atrodo! Niekur net nepraeisi, visur žolės iki kelių. Visų tėvai ne kartą skundėsi dėl visko šito, tačiau nieko nepadėjo.
Džekas padėjo sumą ant stalo ir atsistojo. Įdomu jis duos savo telefono numerį ar ne. Gal būt man reikia pirmai?
-Žinoma duosiu,- jo šypsena akimirksniu dingo, ir jis suglumęs žvilgtelėjo į mane. -Žinoma duosiu savo telefono numerį,- jis lėtai ir aiškiai pabaigė sakinį ir ištiesė savo ranką. O Dieve ko jis nori? Pajaučiau kaip mano delnai permirko, prie nugaros prilipo balta maikė, ir greičiausiai buvau visą raudona kaip burokėlis!
-Telefoną, - jis atsikrenkštelėjo ir nusijuokė.-Ah, taip, - padaviau jam savo telefoną.
Jis mikliai užrašė telefono numerį ir vardą Džekas. Gyliai viduje labai džiaugiausi, bet žinoma stengiausi to neparodyti. Aspikeitėm numeriais.

Dar truputį padirbtus kelias valandas grįžau namo ir visa tiesiog kritau į lovą.

-Ar nemanai, jog šis darbas tau per prastas? - mama lėtai atėjo į kambarį ir sėdo šalia.
-Mama, aš čia tik užsidirbinėju. Šiaip žinoma dirbsiu kur kas geresnį darbą.
-Ne, turiu omeny nors net jeigu ir užsidirbinėji, gal galėtum dirbti kiek geresnį darbą. - mama švelniai uždėjo savo ranką ant mano.
Tikriausiai ji tiesiog man linki gero, jog aš neužsiknisinėčiausi, ir nedirbčiau tiek daug valandų.
-Mama, aš pagalvosiu.
Stipriai ją apkabinau, persirengiau ir mes nusileidome vakarieniauti. Tik vėlai gulus miegoti, pamačiau, jog mano telefonas nusišvietė ir ten išvydau vardą Džekas.